Kodėl nykščio pagrindas skauda? Pagrindinės simptomų formos
Nykščio pagrindas, kuris jungia nykštį su ranka, yra viena dažniausių rankų artrozės vietų. Šis stovykla, vadinamas I rūšies metakarpofalanginiu arba carpometakarpiniu stovyklu, yra labai judrus ir kruopščiai naudojamas kasdienėje veikloje – atversti skrybėlę, laikyti puodelį, atsukti dangtelį. Kai čia išnyksta kremzle, kaulai pradeda trintis vienas apie kitą, sukeliant skausmą, atsiranda kietėjimas ir ribota judėjimo laisvė.
Skausmas dažnai prasideda po ilgos veiklos, pvz., rašant, valgant, arba kai ką nors stumiate. Vėliau jis gali tapti nuolatinis, net ir po atpoilsio. Dažnai jautrumas pasireiškia rytą, kai kūnas dar nepradėjo judėti. Kai kurie pacientai pastebi, kad ranka tampa šiltesnė arba švelniai patinusi, nors ne visada yra akivaizdus uždegimas.
Kitas dažnas požymis – kaulo iškilimas arba „kaulo kiaušinis“ prie nykščio pagrindo, kuris gali būti matomas arba jaučiamas. Tai neinfekcinis pokytis, o kaulo augimas dėl ilgalaikio trinimosi. Kai kurie žmonės sako, kad jaučia „krakmolą“ ar „šlapią kaulą“ judėdami, nors tai yra tik skausmo kokybės aprašymas.
Jeigu skausmas truksta daugiau nei 2 savaites, net po atpoilsio, arba kai pradeda trukdyti valgyti, rašyti arba laikyti vaiką, reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Jis gali nukreipti į kliniką, kur atliks fizikinį tyrimą ir, jei reikia, paskirs rentgeną.
Kas sukelia nykščio pagrindo artrozę? Įrodymais pagrįsti veiksniai
Rankų artrozė, ypač nykščio pagrindo, nėra vienintelės priežasties rezultatas. Tai daugialypė liga, kurią lemia ilgalaikis stresas, genetika ir amžius. Daugelis žmonių mano, kad tai „senatvės liga“, tačiau ji gali atsirasti ir jaunesniems žmonėms, ypač jei jie dažnai naudoja rankas darbe ar sporte.
Genetika yra vienas stipriausių veiksnių. Jei tėvai ar senelės turėjo artrozės nykščiuose, jūsų rizika didėja. Studijos rodo, kad šis veiksnys gali būti svarbesnis nei fizinis krūvis. Taip pat dažnai pasitaiko, kad moterys po menopauzės turi daugiau problemų dėl hormoninių pokyčių, kurie paveikia kremzlės atnaujinimą.
Ilgalaikis stresas – darbas, kurio metu reikia dažnai laikyti, spaudžiant ar sukti daiktus, padidina riziką. Pavyzdžiui, darbuotojai, kurie daug rašo, naudoja peilį, dirba su įrankiais arba dirba su maistu, dažniau susiduria su šia problema. Net ir ilgalaikis kompiuterio naudojimas, jei rankos nėra tinkamai palaikomos, gali sukelti pavojų.
Amžius yra nevengiamas veiksnys. Po 40 metų kremzlės atnaujinimas lėtėja, o po 50 – dauguma žmonių turi bent kiekvienoje rankoje mažų artrozės požymių. Tačiau ne visi jaučia skausmą. Svarbu suprasti: ne kiekvienas kaulų pokytis reiškia skausmą.
Kaip palengvinti kasdienybę: 4 praktiškos strategijos
Rankų artrozės valdymas nereikalauja brangių procedūrų – dažnai pakanka keisti kasdienius įpročius. Pirmas žingsnis – išvengti veiklos, kurią galima atlikti kitaip. Pavyzdžiui, naudokite atveržiamąjį indą vietoj dangtelio, kurį reikia sukti. Naudokite rankines rankenas arba kietesnius puodelius, kad nereikėtų stipriai spaudžiant laikyti.
Antras žingsnis – reguliariai atlikti švelnius judesius. Net 5–10 minučių kasdien gali padėti išlaikyti judėjimo laisvę. Pavyzdžiui, lėtai linkite nykštį į šoną, tada atgal, arba sukti ranką aplink, kaip būtumėte laikęs puodelį. Nenaudokite jokių svorių ar stiprių judesių – tik švelnus judesys.
Trečias žingsnis – šilumos ir šalčio terapija. Kai skausmas aktyvus, šaltis gali sumažinti patinimą. Naudojate šaltą kompresą 10–15 minučių. Kai skausmas nuolatinis, bet nėra patinimo, šiluma padeda atsipalaiduoti raumenims. Galite naudoti šilumos maišelį arba šiltą vandenį.
Penktas žingsnis – atsargiai naudoti vaistus. Paracetamolis yra pirmasis pasirinkimas pagal tarptautines gidas. Jis veikia geriau nei NSAIDai dėl mažesnio šalutinio poveikio. Jei reikia, šeimos gydytojas gali patarti dėl vaistų, kurių reikia vartoti ne daugiau kaip 3–4 dienas iš eilės.
Kokie gydymo būdai veikia? Įrodymai ir klinikos pasirinkimai
Dažnai pacientai klausia, ar glukozaminas ir kondroitinas veikia. Pagal 2010 m. BMJ tyrimą, šie papildai neturi reikšmingo poveikio kelių ar rankų artrozės simptomams palyginti su placebo. Tai reiškia, kad jie nerekomenduojami kaip pagrindinis gydymas. Taip pat nėra įrodymų, kad kuri nors medžiaga gali atkurti kremzlę.
Fizioterapija yra vienas iš patikimiausių būdų. Pagal 2013 m. MOA tyrimą, rankų artrozės pacientams, kurie gavo rankų mankštas ir judesių terapiją, simptomai sumažėjo daugiau nei tiems, kurie gavo tik paprastą priežiūrą. Fizioterapeutas moko, kaip judėti taip, kad nekeltumėte papildomo streso.
Kai simptomai labai stiprūs, šeimos gydytojas gali nukreipti į kliniką, kur galima atlikti rentgeną arba ultragarsą. Tai nėra būtina visiems, bet padeda nustatyti, ar yra kaulų iškilimų ar kremzlės sunaikinimo. Nėra reikalo daryti MRI – tai brangu ir nereikalinga, jei nėra traumos ar neįprastų simptomų.
Neįmanoma atkurti kremzlės, bet galima sumažinti skausmą. Kai kurie pacientai gali gauti kortikosteroidų injekciją į stovyklą – tai veikia 1–3 mėnesius. Tačiau tai nėra ilgalaikis sprendimas, ir daugiau nei 2–3 injekcijos per metus nerekomenduojamos.
Rankų artrozė prieš uždegiminę artritą: kokie skirtumai?
| Simptomas | Rankų artrozė | Uždegiminė artrita (pvz., reumatoidinė) |
|---|---|---|
| Skausmo tipas | Skalaujantis, pablogėja po veiklos | Stovintis, dažnai ryte, truksta daugiau nei 30 min |
| Patinimas | Vieta, kai kaulas iškyla | Visas stovyklas, kremzlinės dalys |
| Simetrijos | Dažnai vienoje rankoje | Dažnai abiejose rankose |
| Šiluma | Retas | Dažnas, kai uždegimas aktyvus |
| Kiti simptomai | Ne | Pavargimas, karščiavimas, svorio netekimas |
Šie skirtumai yra svarbūs, nes gydymas skiriasi. Rankų artrozė gydoma judesiais, šiluma ir paracetamoliu. Uždegiminė artrita reikalauja imunologinio gydymo – vaistų, kurie slopina imuninę sistemą, pvz., metotreksoato ar biologinių agentų.
Jeigu jūsų rankos skauda abiejose pusėse, yra ryte skausmas, kuris trunka ilgiau nei pusvalandį, arba jūs jaučiate pavargimą, tai gali būti ne artrozė, o uždegiminė liga. Tokiu atveju reikia kreiptis į reumatologą, o ne į šeimos gydytoją.
Ne visi žmonės žino, kad rankų artrozė gali būti klaidingai diagnozuota kaip reumatoidinė artrita. Tai yra viena iš dažniausių klaidų, nes abiejų ligų simptomai gali atrodyti panašūs. Tik specialistas gali atskirti juos pagal tyrimus ir ligos eigą.
Kaip išvengti artrozės pablogėjimo? 5 veiklos taisyklės
- Neišlaikykite rankų ilgą laiką vienoje padėtyje – kiekvieną 20 minučių atpalaiduokite, linkdami pirštus.
- Naudokite rankines rankenas arba kietesnius indus, kad sumažintumėte spaudimą.
- Neišnaudokite nykščio, kad atverstumėte dangtelius – naudokite kitiems pirštams ar įrankiams.
- Neišlaikykite sunkių daiktų vienoje rankoje – skirstykite svorį tarp abiejų rankų.
- Nepradėkite naujų stiprių judesių be fizioterapeuto patarimo – netinkami pratimai gali pabloginti būklę.
Veikla, kurią atliekate kasdien, turi didelę įtaką. Pavyzdžiui, darbuotojai, kurie daug rašo, turi didesnę riziką. Tačiau tai nereiškia, kad reikia sustabdyti darbą. Reikia keisti techniką. Naudokite kompiuterio klaviatūrą su švelniais spaudimais, o ne kietus. Naudokite pelę su didesniu pagrindu, kad nereikėtų stipriai spaudžiant laikyti.
Maistas taip pat turi įtakos. Nėra „artrozės dietos“, bet mažiau riebalų, daugiau vaisių ir daržovių gali sumažinti visuotinį uždegimą. Nereikia vartoti brangių papildų – tiesiog valgykite natūraliai. Vienas puodelis žaliavų ar daržovių kasdien gali padėti daugiau nei bet koks papildas.
Neįmanoma visiškai išvengti artrozės, jei turite genetinę predispoziciją. Tačiau galima lėtinti jos eigą. Svarbiausia – neleisti, kad skausmas taptų įprastas. Jei jaučiate, kad ranka tampa silpnesnė arba negalite atlikti paprastų veiklų, kreipkitės į šeimos gydytoją.
Kada reikia kreiptis į gydytoją? Kada artrozė tampa pavojinga?
Rankų artrozė dažnai laikoma „normalia senatvės dalimi“, tačiau tai netiesa. Jeigu skausmas truksta ilgiau nei 2 savaites, net po atpoilsio, arba jis pradeda trukdyti kasdienėms veikloms – valgyti, rašyti, laikyti vaiką – tai reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Jis gali nustatyti, ar tai tik artrozė, ar yra kitų problemų.
Reikia nedelsiant kreiptis, jei: skausmas staiga pablogėja, ranka tampa paraudusi, karšta arba patinusi be priežasties, arba jūs prarandate jėgą – negalite laikyti puodelio, atidaryti durų, arba jaučiate nuolatinį šalčio jausmą pirštuose. Tai gali būti požymis, kad yra uždegimas, infekcija arba nervų spaudimas.
Jeigu jau naudojate paracetamolį 3–4 dienas iš eilės ir nėra pablogėjimo, tai reiškia, kad reikia kitos strategijos. Nebandykite didinti dozės – tai gali pakenkti kepenims. Kreipkitės į gydytoją, kuris gali patarti dėl fizioterapijos ar kitų metodų.
Neįmanoma atkurti kremzlės, bet galima išlaikyti judėjimo laisvę ir išvengti ilgalaikės neveiklumo. Jeigu jaučiate, kad ranka tampa silpnesnė, arba jūs pradėjote vengti veiklos dėl baimės, tai jau yra rimtas signalas. Neleiskite, kad artrozė taptų jūsų gyvenimo riba.
Šeimos gydytojas gali nukreipti į kliniką, kur atliks rentgeną. Tai nėra brangu – kaina Lietuvoje svyruoja nuo 15 iki 30 EUR, priklausomai nuo klinikos. Vaistinėse, pvz., Eurovaistinėje, galima nusipirkti paracetamolį už 2–4 EUR už 10 tablečių. Nereikia brangių vaistų ar papildų – tiesiog tinkamas gydymas.