Kodėl jaunų žmonių sąnariai dilsta?
Artrozė dažnai laikoma senatvės liga, tačiau vis dažniau pasitaiko jaunų žmonių – net po 25 metų. Ši liga neatsiranda iš nieko. Sąnarių dilimas gali prasidėti dėl kelių veiksnių: anksčiau patirtų traumų, pernelyg didelio fizinio krūvio, genetinės predispozicijos ar net netinkamo mitybos stiliaus.
Lietuvoje kiekvienas dešimtas jaunas asmuo, kuris dažnai sportuoja ar dirba fiziniu darbu, turi sąnarių skausmą, kuris ilgai nepraeina. Dažnai tai klaidingai priskiriama „pavargimui“, o ne tikrai artrozei. Jei skausmas trunka ilgiau nei 2 savaites, net jei jis yra silpnas, reikia kreiptis į šeimos gydytoją.
Ne visi žino, kad net mažas, nepastebimas traumos atvejis – pvz., kritimas su slidėmis ar krepšinio žaidimas – gali sukelti ilgalaikį sąnario pažeidimą, kuris vėliau virsta dilimu.
Kokie veiksniai didina riziką jaunų žmonių atveju?
Artrozės rizika jaunų žmonių neapsiriboja amžiumi. Svarbiausi veiksniai yra: kūno svoris, genetika, darbo pobūdis ir anksčiau patirti sužalojimai.
Net jei nesate sovietinio laikotarpio sportininkas, pernelyg dažnas kėlimas sunkių daiktų, ilgalaikis stovėjimas ar dažnas kėlimas iš žemės gali pažeisti kelių ar kulkšnių sąnarius. Darbo vieta, kur reikia dažnai kilti laiptais, ypač jei nėra tinkamo apsirengimo, padidina riziką.
Genetika taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Jei tėvai ar senelės seneliai buvo sergę artrozei, jūsų rizika yra didesnė – net jei esate jaunas.
Net mažas svorio perteklius – net 5–7 kg – gali padidinti slėgį kelių sąnaryje per 20–30 %. Tai reiškia, kad net jei nesate nutukęs, svorio perteklius gali būti veiksnys.
- Dažnas kėlimas sunkių daiktų
- Ilgaamžis stovėjimas ar kėlimas laiptais
- Anksčiau patirtas sąnario sužalojimas
- Genetinė predispozicija
- SVORIO PERTEKLIUS (net 5–7 kg)
Kaip atpažinti artrozės pradžią, o ne paprastą pavargimą?
Artrozės pradžia dažnai yra subtili. Tai nėra staigus skausmas, o lėtas, nuolatinis diskomfortas, kuris pablogėja po ilgo stovėjimo, vaikščiojimo ar kėlimo.
Dažniausiai jautriai yra kelių sąnariai – ypač po kėlimo iš kėdės, vaikščiojimo laiptais ar stovėjimo ilgą laiką. Sąnaryje gali būti „kryžius“ arba „šlapias“ jausmas, ypač rytą ar po ilgo poilsio.
Skirtumas tarp pavargimo ir artrozės: pavargimas praeina po 1–2 dienų poilsio, o artrozės simptomai grįžta, net jei atsigaunate. Jei skausmas kartojasi kas savaitę ar dažniau, tai nėra „paprastas pavargimas“.
Dažnai žmonės vėluoja kreiptis į gydytoją, nes mano, kad „tai praeis“. Tačiau kuo anksčiau pradėsite gydymą, tuo mažiau dilimo bus.
| Symptomas | Kas tai reiškia |
|---|---|
| Skausmas po ilgo stovėjimo | Didėja slėgis ant sąnario kremzlių |
| „Kryžius“ ar „šlapias“ jausmas | Kremzlių dilimas, kaulų kontaktas |
| Skausmas rytą po poilsio | Ilgaamžis nejudėjimas sukelia kietėjimą |
| Skausmas, kuris nepraeina po 2 savaičių | Ne pavargimas – tai pažeidimas |
Kaip diagnozuojama artrozė jaunų žmonių atveju?
Diagnozė nesukuria didelio streso. Šeimos gydytojas (PSDF) pirmiausia paklausys apie simptomus, gyvenimo būdą ir anksčiau patirtus sužalojimus. Tada gali nurodyti į vaistinę, kur galima atlikti paprastą rentgeno tyrimą – kaina apie 15–25 EUR.
Jeigu reikia gilesnio tyrimo, gali būti nurodomas MRI – kaina apie 80–120 EUR, priklausomai nuo klinikos. MRI rodo kremzlių būklę, o ne tik kaulų struktūrą, todėl yra svarbus jaunų žmonių atveju, kai dilimas dar nebuvo matomas rentgene.
Ultragarsas (USG) taip pat gali būti naudojamas, ypač jei yra įtarta uždegiminė reakcija ar skysčio kaupimasis. Jis nėra brangus – apie 30–50 EUR – ir nesukelia spinduliuotės.
Ne visiems reikia MRI. Jei simptomai yra lengvi ir nėra traumos istorijos, dažnai pakanka konservatyvaus stebėjimo ir gydymo.
Neįmanoma diagnozuoti artrozės tik pagal kraujo tyrimą. Kraujas nesako nieko apie kremzlių dilimą.
Kaip gydoma artrozė jaunų žmonių atveju – be vaistų?
Gydymas jaunų žmonių atveju dažnai nereikalauja vaistų ar operacijos. Pagrindinis tikslas – sustabdyti dilimą, o ne tik slėpti skausmą.
Fizioterapija yra vienas efektyviausių būdų. Tyrimai rodo, kad rankinė terapija ir fiziniai pratimai, atlikti kartu su įprastine priežiūra, gali reikšmingai sumažinti skausmą ir pagerinti judėjimą.
Pratimai – ne tik „kėlimas svorį“. Tai yra lėti, kontroliuoti judesiai, kurie stiprina raumenis aplink sąnarius. Pavyzdžiui, kelių sąnario atveju svarbu stiprinti šlaunies raumenis, o ne tik kelią „ištiesinti“.
Ne visi pratimai yra vienodi. Kiekvienas asmuo turi savo struktūrą. Geriausia – konsultuotis su fizioterapeutu, kuris gali parengti individualų planą. Dažnai pakanka 6–8 vizitų per 2–3 mėnesius.
Neįmanoma „išgydyti“ artrozės, bet galima sustabdyti jos progresavimą. Tai reiškia, kad jaunam žmogui, kuris pradeda gydymą anksčiau, gali būti išvengta endoprotezės net po 20 metų.
Kaip gyvenimo būdas veikia artrozės progresavimą?
Gyvenimo būdas yra svarbiausias veiksnys, kurį galite kontroliuoti. Net jei esate jaunas, netinkamas mitybos stilius, trūkumas judėjimo ar pernelyg dažnas sportas gali greitinti sąnarių dilimą.
Maistas turi įtakos. Nors nėra „artrozės dietos“, maistas, turintis daug riebalų, cukraus ir apdorotų produktų, gali skatinti lėtinį uždegimą, kuris pablogina kremzlių būklę.
Rekomenduojama mažinti rafinuoto cukraus vartojimą, didinti daržovių ir vaisių kiekį, vartoti riešutus ir žuvį – tai padeda sumažinti uždegimą. Nereikia „dieta“, reikia stabilios, natūralios mitybos.
Ne visi sportai yra vienodi. Krepšinis, futbolas ar kėlimas svorį gali būti pavojingi, jei jau yra sąnarių pažeidimas. Geriau rinktis plaukiojimą, vaikščiojimą ar dviračio važiavimą – tai mažina slėgį ant sąnarių.
Ne visi žino, kad net 10 minučių kasdieninio vaikščiojimo gali sumažinti skausmą. Svarbiausia – ne kiek, o kasdieniškumas.
Kada kreiptis į gydytoją – ne vėluoti?
Ne visi skausmai reikalauja nedelsiant gydymo, bet yra ženklai, kai neverta laukti.
Kreiptis į šeimos gydytoją reikia, jei: skausmas trunka ilgiau nei 2 savaites, net jei jis yra silpnas; jausmas, kad sąnarys „kryžius“ ar „šlapias“; skausmas pablogėja po vaikščiojimo ar kėlimo; arba jei pastebite, kad sąnarys tampa mažiau lankstus.
Jeigu jau esate pasirinkęs vaistinę, kurioje parduodami vaistai, nesvarbu, ar tai Eurovaistinė ar kita, nesvarbu, ar jūs vartojate paracetamolą – tai nėra gydymas, o tik laikinas sprendimas.
Paracetamolas gali sumažinti skausmą, bet neveikia priežasties. Jei jis nepadeda, tai reiškia, kad problema gilėja.
Neverta laukti, kol „sąnarys nesulaužys“. Artrozės progresavimas yra lėtas, bet neatgalinis. Kuo anksčiau pradėsite veikti – tuo daugiau laiko turėsite be skausmo.