Kodėl diabetinė neuropatija yra pavojinga pėdoms
Diabetinė neuropatija – tai nervų pažeidimas, kurį sukelia ilgalaikis aukštas kraujo cukrus. Dažniausiai paveikia kojų nervus, sumažindama jautrumą, o tai reiškia, kad žmogus gali nejausti skausmo, šilumos ar žaizdos. Be jautrumo, mažiausiai įprasta žaizdelė gali paverstis gilia, užsikrėtusia žaizda, kuri nežinojus, greitai progresuoja.
Lietuvoje kasmet apie 1 200 diabetikų turi amputaciją dėl pėdų komplikacijų. Daugelis šių atvejų būtų išvengti, jei būtų laiku pastebėti pirmieji simptomai ir taikytas sistemingas pėdų priežiūros planas. Šeimos gydytojas (PSDF) turi būti pirmasis kontaktas, kai pastebite bet kokį pokytį – net jei jis atrodo nedidelis.
Neuropatija dažnai vystosi lėtai, todėl daugelis pacientų nekreipia dėmesio, kol būklė tampa rimta. Nervų pažeidimas gali būti atgalinis, tačiau jo pasekmių galima išvengti su kruopščia kasdienine priežiūra.
Kokie yra pirmieji diabetinės neuropatijos simptomai?
Pirmieji simptomai dažnai yra subtilūs ir nesukelia skausmo, todėl juos lengva praleisti. Dažniausi yra: šilumos ar šalčio jautrumo sumažėjimas, nuolatinis švelnus šilumos ar šalčio jausmas kojose, nemiga dėl kojų drebėjimo ar švelnaus skausmo, ypač naktį.
Kitas svarbus požymis – kojų sausumas arba pernelyg dažnas prakaitavimas. Kai nervai nebegali valdyti odos liaukų, odos būklė keičiasi. Gali pasirodyti raukšlės, trūkčiojimai ar net šlapios žaizdelės tarp pirštų.
Neuropatija taip pat gali sukelti raumenų silpnumą, dėl ko kojos pradeda keisti formą – atsiranda plokščios kojos arba iškilių pirštų. Tai padidina slėgį ant tam tikrų kūno vietų, kuriose greičiau atsiranda žaizdos.
- Nejautrumas arba mažesnis jautrumas pėdoms
- Naktinis drebėjimas ar švelnus skausmas
- Odos sausumas ar pernelyg dažnas prakaitavimas
- Keičiantis pėdos forma (plokščios kojos, iškili pirštai)
- Dažnesnės grįžtamos grūdžių ar grybelių infekcijos
Kasdienė pėdų priežiūros rutina: 5 žingsnių
Kasdienė pėdų priežiūra yra pagrindinis gynimo būdas nuo amputacijų. Nėra reikalinga brangi įranga – pakanka kruopščios dėmesio ir nuolatinio stebėjimo.
Kiekvieną rytą, prieš uždėdami batus, apžiūrėkite pėdas. Naudokite veidrodį, jei negalite iškelti kojos. Ieškokite raudonumo, pūslių, įtrūkimų, pūslių, šlapių vietų ar net mažų kietų dėmių. Net mažiausia žaizdelė gali tapti rimta.
Plaukite kojas šiltu vandeniu (ne karštu!) ir sausinkite jas, ypač tarp pirštų. Nenaudokite kaitinamųjų prietaisų, net jei jaučiate šaltą. Naudokite drėkinamąjį kremą, bet ne tarp pirštų – tai skatina grybelių augimą.
Nešaukite kojų, net jei jaučiate, kad jie yra šlapi. Naudokite minkštas, nekietas pėdines, kurios neturi siūlių ar kietų vietų. Pėdines keiskite kasdien.
Kokie veiksniai didina riziką pėdų komplikacijoms?
Ne tik cukraus lygis, bet ir daugelis kitų veiksnių padidina pėdų komplikacijų riziką. Šie veiksniai dažnai veikia kartu ir sudaro pavojingą derinį.
| Veiksnys | Poveikis |
|---|---|
| Aukštas HbA1c (daugiau nei 8 %) | Didina nervų pažeidimo greitį ir sunkumą |
| Palūkanos | Sumažina kraujo srautą pėdose, lėtina žaizdų gydymą |
| Palūkanos | Sumažina kraujo srautą pėdose, lėtina žaizdų gydymą |
| Palūkanos | Sumažina kraujo srautą pėdose, lėtina žaizdų gydymą |
| Palūkanos | Sumažina kraujo srautą pėdose, lėtina žaizdų gydymą |
| Palūkanos | Sumažina kraujo srautą pėdose, lėtina žaizdų gydymą |
Neįprastai aukštas kraujo spaudimas, rūkymas ir nutukimas taip pat padidina riziką. Rūkymas siaurina kraujagysles, o nutukimas padidina slėgį ant pėdų. Kiekvienas iš šių veiksnių gali būti valdomas – tai nereiškia, kad reikia visko iškart pakeisti.
Šeimos gydytojas gali padėti sudaryti individualų planą, kuris apima ne tik cukraus valdymą, bet ir kraujospūdžio, svorio ir rūkymo kontrolę. Dažnai šie veiksniai yra vertinami per konsultacijas su PSDF, kurios yra nemokamos pagal Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą.
Kada nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ar kliniką?
Ne visos žaizdos yra akivaizdžios. Kai kurios gali būti slėptos po kietomis odos dėmėmis arba tarp pirštų. Jei pastebite bet kokį pokytį – net jei jis atrodo nedidelis – kreipkitės į šeimos gydytoją.
Skubiai kreipkitės, jei pastebite: raudonumą, kuris nepraeina per 24 valandas; šlapią, su pūslelėmis ar kietomis dėmėmis žaizdą; odos spalvos pokytį (tamsėjimą arba baltumą); šilumą arba atrodo, kad koja yra šiltesnė už kitą; arba jei jaučiate skausmą, nors anksčiau jautrumas buvo sumažėjęs.
Ne visada reikia eiti į ligoninę. Daugeliu atvejų šeimos gydytojas gali atlikti pradinę vertinimą ir nukreipti į specializuotą kliniką, pvz., diabetologijos kliniką Vilniuje ar Kaune. Konsultacijos su PSDF yra nemokamos, o specializuotos pėdų priežiūros paslaugos dažnai finansuojamos valstybės.
Jeigu jau turite diabetinę neuropatiją, rekomenduojama apsilankyti pėdų specialistu bent kartą per metus. Daugelyje vaistinių, pvz., Eurovaistinė, yra galimybė gauti nemokamą pėdų apžiūrą su gydytoju arba slaugytoja.
Kokius batus ir pėdines rinktis, kad apsaugotumėte kojas?
Batai ir pėdines yra pirmasis ir paskutinis apsaugos sluoksnis. Netinkami batai gali sukelti žaizdas net tada, kai jūsų pėdos atrodo sveikos.
Visada rinkitės batus su giliu, platumoje ir ilgiu, kuris atitinka jūsų pėdą. Nenaudokite aukštakulnių, siaurų pėdų ar batus be užuolaidų. Pėdines turi būti iš natūralių medžiagų – vilnonės arba batai, kurie nekietėja ir neturi siūlių.
Nešaukite pėdinių, kurios yra per siauros ar per ilgos. Jei pėdines yra per siauros, jos gali sukelti trūkčiojimus. Jei per ilgos – jos gali susikaupti ir sukelti trūkčiojimus. Pėdines keiskite kasdien, net jei jos atrodo švarios.
Nešaukite pėdinių su kietomis dėmėmis, siūlėmis ar kietomis vietomis. Jei nesate tikri, ar pėdinės tinka, kreipkitės į vaistinę, pvz., Eurovaistinė, kur dažnai yra pėdų specialistai, kurie gali padėti pasirinkti tinkamą pėdinę. Kaina – nuo 5 iki 15 EUR už porą, priklausomai nuo medžiagos ir gamintojo.
Nešaukite batus be vidinės pėdinės. Jei jūsų batai neturi vidinės pėdinės, įdėkite specialią, minkštą, be siūlių. Tai sumažina slėgį ir apsaugo nuo trūkčiojimų.
Kaip stebėti cukraus lygį, kad sumažintumėte neuropatijos riziką?
Stabilus kraujo cukraus lygis yra pagrindinis būdas lėtinti neuropatijos progresavimą. Nors daugelis diabetikų stebi cukrų tik rytą, tai nėra pakankama. Naktinis cukrus ir po valgymo šuoliai yra ypač pavojingi nervams.
Stebėjimas turi būti nuolatinis. Jei naudojate insulino injekcijas, dažnai rekomenduojama stebėti cukrų 4–6 kartus per dieną. Jei naudojate tabletes, bent kartą per dieną – rytą nevalgius – yra minimalus reikalavimas.
Stebėjimas nereiškia tik matavimų. Tai reiškia, kad kiekvieną kartą, kai matuojate cukrų, turite įrašyti: laiką, valgymą, fizinį krūvį ir jausmus. Tai padės šeimos gydytojui suprasti, kada ir kodėl cukrus kyla.
Įvairūs tyrimai rodo, kad nuolatinis cukraus stebėjimas (CGM) gali sumažinti HbA1c ir sumažinti neuropatijos riziką, net ir pacientams su 2 tipo diabetu, kurie naudoja basalinią insulino terapiją. Tai nereiškia, kad visi turi naudoti CGM – bet jei jūsų cukrus dažnai kyla arba krenta, tai gali būti verta aptarti su gydytoju.
Ne visiems reikia brangios įrangos. Daugeliu atvejų pakanka tiksliai stebėti cukrų, užrašyti rezultatus ir koreguoti mitybą bei vaistus pagal gydytojo rekomendacijas. Kiekvienas matavimas yra informacija, o ne papildomas darbas.