Kodėl diabetinė retinopatija yra tylus žudikas
Diabetinė retinopatija – viena dažniausių diabeto komplikacijų, kuri gali pakenkti regėjimui be jokių anksčiau pasireiškiančių simptomų. Daugelis pacientų, turinčių 10 metų ar ilgesnį diabetą, jau turi pradinius pokyčius akių dugne, bet jų nejaučia. Šis procesas vyksta lėtai, be skausmo, ir dažnai aptikiamas tik tada, kai pažeidimai yra rimti. Lietuvoje, pagal šeimos gydytojų duomenis, apie 30 % pacientų su tipų 2 diabetu nevykdo reguliarių akių tyrimų, neturėdami jokių skundų.
Regėjimo praradimas dėl diabetinės retinopatijos dažnai yra visiškai atvirkščias – ne dėl staigaus įvykio, o dėl ilgalaikio, nepastebimo pažeidimo. Akių dugno tyrimas yra vienintelis būdas nustatyti šią būklę anksčiau, nei pasireiškia simptomai. Net jei jūsų regėjimas atrodo puikus, akių dugno tyrimas gali atskleisti mikroaneurizmus, kraujavimus ar edemą, kurios dar nesukelia jokios nepatogumo.
Šeimos gydytojas (PSDF) dažnai primena apie šį tyrimą, bet daugelis pacientų jį atidėja. Tai yra klaida. Diabetinė retinopatija gali būti stabdyta ar net atsukta, jei aptikta anksčiau. Nėra jokio „papildomo“ tyrimo – tai yra gyvybiškai svarbus, neatsiejamas diabeto stebėjimo elementas.
Kokie veiksniai didina riziką greičiau išvystyti retinopatiją
Ne visi diabetikai vysto retinopatiją vienodai. Kai kurie veiksniai reikšmingai didina riziką. Ilgalaikis aukštas cukraus lygis yra pagrindinis priežastis – tai patvirtinta daugelyje tyrimų, įskaitant tyrimus su HbA1c. Tačiau ne tik cukrus. Aukštas kraujospūdis, ypač virš 140/90 mmHg, greitina akių kraujagyslių pažeidimus. Šiuo metu daugelis Lietuvos pacientų neturi kontroliuojamo kraujospūdžio, nors tai yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių.
Kiti veiksniai apima rūkymą, nutukimą, nepakankamą fizinį aktyvumą ir genetinę predispoziciją. Pacientai, turintys diabetą daugiau nei 10 metų, yra aukščiausioje rizikos grupėje. Taip pat rizika didėja, jei diabetas buvo diagnozuotas jaunam amžiuje arba jei buvo buvęs hipoglikemijos epizodų daugiau nei 3 kartus per metus.
Žinoma, ne visi veiksniai yra kontroliuojami. Tačiau daugelis yra. Reguliarių akių tyrimų nevykdymas yra vienintelis veiksnys, kurį galima visiškai išvengti. Jis nereikalauja brangaus įrangos – jį atlieka kiekviena klinika, įskaitant Eurovaistinės klinikas, kur tyrimas kainuoja apie 25–35 EUR.
Kada pradeda pasireikšti simptomai – ir kodėl jie dažnai vėluoja
Diabetinė retinopatija dažnai yra „tikra tylėjimo“ liga. Pirmieji simptomai – tai ne skausmas, ne raudonumas, ne akies uždarymas. Tai – laipsniškai prasidedantis regėjimo sutrikimas: dvejopas matymas, dūmai prieš akis, tamsios dėmės, šviesos blizgėjimas, sunkiai nuskaityti tekstai. Šie simptomai dažnai atsiranda tik tada, kai retinopatija jau yra vidutinio ar rimto laipsnio.
Dažnai pacientai pradeda pastebėti, kad jie negali skaityti žurnalų, net jei anksčiau tai darė be problemų. Kiti pradeda kelti knygas arba telefoną arčiau veido. Tai nėra normalus amžiaus pokytis – tai yra signalas. Kai regėjimas pradeda keistis, dažnai jau yra pažeista makula, o tai reiškia, kad gydymas tampa sudėtingesnis.
Net jei jūsų regėjimas atrodo puikus, net jei jūs nesijaučiate blogai, tai nereiškia, kad akių dugne nėra pažeidimų. Dauguma pacientų, kuriems buvo diagnozuota retinopatija, sako: „Aš net nežinojau, kad kažkas negerai.“ Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl akių dugno tyrimas tampa privalomas – ne tada, kai jau matote problemą, o anksčiau.
Kada ir kaip dažnai reikia atlikti akių dugno tyrimą – oficialios rekomendacijos
Lietuvos diabetologų draugija ir šeimos gydytojų asociacija rekomenduoja šiuos tyrimo dažnius: pacientams su tipų 1 diabetu – pirmą kartą 5 metus po diagnozės, tada kasmet. Pacientams su tipų 2 diabetu – pirmą kartą iškart po diagnozės, tada kasmet, jei nėra pažeidimų. Jei aptikti mikroaneurizmai arba maži kraujavimai, tyrimas tampa kas 6 mėnesių.
Jeigu pacientas turi aukštą HbA1c (virš 8 %), aukštą kraujospūdį arba yra nėščia, tyrimo dažnis turi būti padidintas. Nėščios moterys su diabetu turi būti stebimos kas 3 mėnesius, nes retinopatija gali greitai progresuoti. Tai nėra „pasirinkimas“ – tai yra standartas, kurį turi laikytis kiekviena klinika, įskaitant klinikas, kuriose veikia Eurovaistinės.
Žemiau pateikiama lentelė, kurioje pateikti rekomenduojami tyrimo dažniai pagal diabeto tipą ir rizikos lygį:
| Diabeto tipas | Be pažeidimų | Su pradiniais pažeidimais | Nėščios moterys |
|---|---|---|---|
| Tipas 1 | Kasmet | Kas 6 mėnesių | Kas 3 mėnesius |
| Tipas 2 | Kasmet | Kas 6 mėnesių | Kas 3 mėnesius |
Ką tikėtis iš akių dugno tyrimo – procesas, laikas ir kaina
Akių dugno tyrimas yra greitas, be skausmo ir nereikalauja specialios paruošties. Jį atlieka okulistas arba kvalifikuotas akių specialistas. Procesas trunka apie 15–20 minučių. Pirmiausia į akį įlašinama lašai, kurie plečia pupilią – tai gali šiek tiek sužaloti regėjimą 2–4 valandas. Po to specialistas naudoja specialią kamerą, kad peržiūrėtų akių dugną.
Dažnai pacientai bijo, kad lašai bus nekomfortiški arba kad jie negalės vairuoti. Tai yra teisingas požiūris – rekomenduojama atvykti su asmeniu, kuris galėtų vežti namo. Regėjimas gali būti šviesesnis, o šviesa – pernelyg stipri, kol pupilos susiaurėja.
Kaina akių dugno tyrimo Lietuvoje svyruoja nuo 25 iki 45 EUR, priklausomai nuo klinikos. Eurovaistinės klinikose vidutiniškai kainuoja 30 EUR. Daugelis šeimos gydytojų (PSDF) gali išrašyti nuolaidą arba nukreipti į viešąją kliniką, kur tyrimas gali būti nemokamas, jei turite Lietuvos sveikatos draudimą. Tai nėra „papildoma“ išlaida – tai yra investicija į jūsų regėjimą.
Kas atsitinka, jei atidėsite tyrimą – realūs pasekmės
Jeigu akių dugno tyrimas atidėtas, retinopatija gali progresuoti į rimtesnes stadijas: makulopatiją, retinopatiją su kraujavimu, net retinopatiją su traukimo poveikiu. Šios stadijos gali sukelti neatsiejamą regėjimo praradimą. Daugelis pacientų, kuriems buvo atliktas tyrimas tik po metų ar dviejų, jau turi neatsiejamą makulos pažeidimą – ir jų regėjimas negali būti visiškai atkurtas, net naudojant laserinį gydymą ar injekcijas.
Net jei jūsų regėjimas atrodo puikus, pažeidimai gali būti jau įvykę. Dauguma pacientų, kuriems buvo diagnozuota makulopatija, sako: „Aš net nežinojau, kad akių dugne kažkas negerai.“ Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl tyrimas tampa privalomas – ne tada, kai jau matote problemą, o anksčiau.
Be to, kai regėjimas pradeda krinti, pacientai dažnai praranda savarankiškumą. Jie negali vairuoti, skaityti, valgyti, naudotis telefonu. Tai pakeičia visą gyvenimą. Daugelis pacientų tampa priklausomi nuo šeimos narių. Tai nėra „tik regėjimo problema“ – tai yra socialinė ir psichologinė krizė.
Neatlikus tyrimo, pacientas gali prarasti regėjimą visiškai. Tai nėra hipotetinė rizika – tai yra realus rezultatas, kuris vyksta kasmet Lietuvoje. Kiekvienas atidėtas tyrimas yra rizika, kurią galima išvengti.
Ką daryti dabar – 5 veiksmų, kurie išgelbės jūsų regėjimą
Jeigu turite diabetą, jūsų regėjimas nėra „atsitiktinė“ dalis – tai yra gydymo dalis. Štai ką reikia daryti dabar:
- Patikrinkite, kada paskutinį kartą buvote akių dugno tyrimo – jei daugiau nei prieš metus, susisiekite su okulistu.
- Paklauskite savo šeimos gydytojo (PSDF), ar jis jums išrašė nukreipimą į akių specialistą.
- Jeigu jūsų HbA1c viršija 7 %, tai yra signalas, kad reikia greičiau atlikti tyrimą.
- Jeigu turite aukštą kraujospūdį, rūkote arba esate nutukęs, tyrimas tampa dar svarbesnis.
- Nedelsiant užsakykite tyrimą – net jei jūsų regėjimas atrodo puikus. Niekada nevengkite tyrimo dėl „nebūtino“ jausmo.
Nei vienas gydytojas, nei viena vaistinė (Eurovaistinė) negali užtikrinti, kad jūsų regėjimas bus saugus – tik jūs galite tai padaryti. Akių dugno tyrimas nėra pasirinkimas – tai yra privalomas žingsnis, kuris gali išgelbėti jūsų regėjimą. Dabar – ne rytoj. Ne kitą mėnesį. Dabar.