Kodėl diabetas ir skydliaukė dažnai eina kartu?
Diabetas ir skydliaukės ligos dažnai pasireiškia vienu metu dėl bendrų autoimuninių mechanizmų. Kai imuninė sistema klaidingai puola kasos ląsteles, ji taip pat gali puolti skydliaukę. Tai ypač dažna 1 tipo diabetu sergantiems, tačiau ir 2 tipo diabetas dažnai kyla kartu su Hashimoto arba Graves ligomis.
Šeimos gydytojas (PSDF) Lietuvoje pastebi, kad apie 15–20 % diabeto pacientų turi skydliaukės disfunkciją, net jei jie neturi aiškių simptomų. Dažnai tai neseniai diagnozuotas cukrinių diabetų pacientas atvyksta dėl nuovargio ar svorio pokyčių, o po tyrimo nustatoma hipotireozė.
Neišgydyta skydliaukės liga gali pabloginti cukraus kontrolę. Mažai veikianti skydliaukė lėtina medžiagų apykaitą, todėl organizmas lėčiai perdirba gliukozę, o tai padidina riziką dėl hiperglikemijos.
Be to, skydliaukės hormonai įtakoja insulino jautrumą. Kai skydliaukė veikia per silpnai, insulino veikimas tampa mažiau efektyvus – tai reiškia, kad net ir gerai kontroliuojamas diabetas gali staigiai pablogėti.
Kokie simptomai rodo, kad reikia tikrinti abi ligas?
Dažniausi simptomai, kurie turi būti įvertinti kaip dvigubas rizikos signalas: nuolatinis nuovargis, net jei miegas pakankamas; svorio pokyčiai be akivaizdžios priežasties – tiek didėjimas, tiek mažėjimas; šaltas kūnas, nors oras šiltas; ir dažnas širdies plakimas, net kai nekyla stresas.
Kiti svarbūs požymiai: sausas odos paviršius, kritusi plaukų tankis, dažnos infekcijos (ypač grąžinės), lėta žaizdų gydymas ir dažnas šlapinimasis. Šie simptomai dažnai priskiriami tik diabetui, tačiau jie gali būti ir skydliaukės požymiai.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį, kai simptomai pasikeičia netgi po to, kai cukraus lygis atrodo kontroliuojamas. Jei metformina vartojate, o cukrus vis tiek kyla – galbūt priežastis yra ne tik dietos klaida, bet ir skydliaukės disfunkcija.
Šeimos gydytojas Lietuvoje dažnai nustato šiuos simptomus per reguliarų apžiūrą. Jei jau turite diabetą, verta paklausti gydytojo apie skydliaukės tyrimą, net jei jaučiatės gerai.
Kokie tyrimai reikalingi ir kiek jie kainuoja?
Jeigu įtariate, kad turite abi ligas, šeimos gydytojas (PSDF) pirmiausia nurodo kraujo tyrimą: TSH (tirotropinas), FT4 (laisvas tiroksinas) ir antikūnai prieš TPO (peroksidazę). Taip pat būtinas HbA1c, gliukozės tyrimas nevalgius ir, jei reikia, OGTT.
Šiuos tyrimus galima atlikti be mokėjimo per valstybinę sveikatos apsaugą, jei gydytojas jų nurodo. Jei norite greičiau, galima eiti į privačią kliniką – kaina svyruoja nuo 30 iki 70 EUR, priklausomai nuo laboratorijos.
Antikūnų tyrimai (TPOAb, TgAb) yra svarbūs, nes jie parodo, ar tai autoimuninė liga. Jei jie teigiami, reikia reguliariai stebėti skydliaukę, net jei TSH dar normalus.
Pažymėtina, kad kai kurios vaistinės, pvz., Eurovaistinė, siūlo kainų lyginimą tarp laboratorijų. Dauguma pacientų renkasi klinikas su nuolaidomis – dažnai visi tyrimai kainuoja apie 45 EUR.
Neužmirškite: net jei TSH normalus, o FT4 žemas, tai gali reikšti subklininę hipotireozę – ir ji taip pat gali pabloginti cukraus kontrolę.
Kaip skydliaukės liga paveikia diabeto gydymą?
Neišgydyta skydliaukės liga gali pakeisti visą diabeto gydymo strategiją. Hipotireozė lėtina insulino metabolizmą, todėl insulino dozės, kurios anksčiau veikė puikiai, gali tapti per didelės – padidėja hipoglikemijos rizika.
Be to, skydliaukės disfunkcija gali pakeisti vaistų absorbciją. Metformina vartojantys pacientai dažnai pastebi, kad vaistas veikia silpniau, kai skydliaukė veikia netinkamai. Tai nereiškia, kad reikia didinti dozę – dažnai pakanka atkurti skydliaukės funkciją.
Štai ką reikia žinoti apie vaistų veikimą:
- Levo-tiroksinas gali sumažinti metforminos veikimą, jei jis vartojamas netinkamai.
- Insulino poreikis gali kisti per 2–4 savaites po skydliaukės gydymo pradžios.
- Antikūnai prieš skydliaukę gali pakenkti insulino veikimui net tada, kai hormonų lygiai normalūs.
Šeimos gydytojas turi stebėti cukraus lygį po 2–3 savaitės po skydliaukės gydymo pradžios. Jei cukrus staigiai krinta – tai gali būti požymis, kad skydliaukės hormonai pradėjo veikti.
Lietuvos pacientų patirtis: kas atsitinka, kai ne tikrinama skydliaukė?
Lietuvos klinikose dažnai pasitaiko atvejai, kai diabeto pacientas ilgą laiką kovoja su nepakankamai kontroliuojamu cukrumi, o priežastis – ne dietos klaidos, ne stresas, o neaptikta hipotireozė.
Pavyzdžiui, 58 metų moteris, serganti 2 tipo diabetu 5 metus, vartojo metforminą, bet HbA1c vis tiek buvo 8,2 %. Po 6 mėnesių nuovargio ir svorio didėjimo ji atvyko į PSDF. TSH buvo 6,8 mIU/L (normalus iki 4,5), FT4 – žemas. Po levo-tiroksino pradėjimo, per 3 mėnesius HbA1c nukrito iki 6,4 %.
Kitas atvejis: 45 metų vyras, kuriam buvo diagnozuotas diabetas po 3 metų nuovargio, pradėjo vartoti insulino. Jo cukrus vis tiek krito į hipoglikemiją. Po tyrimo nustatytas autoimuninis tiroiditas – po skydliaukės gydymo insulino dozė sumažėjo 30 %.
Šie atvejai nėra išimtis. Lietuvos endokrinologų bendrija nurodo, kad apie 12 % diabeto pacientų, kuriems nebuvo atliktas skydliaukės tyrimas, turi neaptiktą disfunkciją.
Rezultatas: jei cukrus nekontroliuojamas, o viskas atrodo normalu – neklauskite tik apie dietą. Paklauskite apie skydliaukę.
Kada reikia kreiptis į endokrinologą?
Šeimos gydytojas gali atlikti pradinį tyrimą, tačiau kai kurie atvejai reikalauja endokrinologo dėmesio. Kreipkitės į specialistą, jei:
| Simptomas ar tyrimo rezultatas | Kada kreiptis į endokrinologą |
|---|---|
| TSH > 10 mIU/L arba < 0,1 mIU/L | Visada – tai rodo aiškią disfunkciją |
| Antikūnai prieš TPO > 35 IU/mL | Jeigu yra diabetas – reikia stebėjimo kas 6–12 mėn. |
| HbA1c > 7,5 % po 3 mėn. gydymo | Jeigu skydliaukės tyrimas nebuvo atliktas |
| Staigus svorio kaita (5 kg per 2 mėn.) | Be dietos ar fizinio krūvio pokyčių |
| Insulino dozės dažnas keitimas | Be akivaizdžių priežasčių |
Endokrinologas gali nustatyti, ar tai autoimuninė liga, ar yra kitų veiksnių, pvz., kiaušidžių disfunkcijos ar vėžio rizikos. Jis taip pat gali patikslinti levo-tiroksino dozę, kad ji būtų optimali diabetui.
Lietuvoje endokrinologo konsultacija per valstybinę sistemą gali užtrukti 2–6 savaites. Jei simptomai rimti – prašykite greito nukreipimo. Klinikos, pvz., „Medica“ ar „Euromed“, siūlo greitesnį prieigą – kaina nuo 60 iki 90 EUR.
Kaip stebėti abu sutrikimus ilgalaikėje perspektyvoje?
Ilgalaikis diabeto ir skydliaukės valdymas reikalauja nuolatinio stebėjimo. Rekomenduojama atlikti kraujo tyrimus kas 6–12 mėnesių: TSH, FT4, HbA1c, gliukozė nevalgius.
Be to, svarbu stebėti širdies sveikatą – abu sutrikimai padidina riziką dėl aterosklerozės. Kiekvieną metą reikia tikrinti cholesterolį, kraujospūdį ir EKG.
Žmogus, turintis abi ligas, turi būti atsargus dėl hipoglikemijos. Pagal tarptautines gaires, gliukozės lygis mažesnis nei 3,0 mmol/L turi būti laikomas kritiniu ir pranešamas gydytojui.
Rekomenduojama turėti glukozės matuoklį namuose ir užrašyti dienoraštį: kada krito cukrus, kada vartojote skydliaukės vaistą, kada jautėtės nuovargis. Tai padės gydytojui nustatyti ryšius.
Neužmirškite: net jei jaučiatės gerai, nesustokite tyrimų. Skydliaukės disfunkcija gali vėl pasireikšti net po metų normalaus veikimo. Lietuvos šeimos gydytojai dažnai primena: „Kai diabetas stabilus, skydliaukė turi būti stebima.“