Ką reiškia, kai kūnas sako ne?
Dažnai mes klaidingai manydami, kad skausmas, nuovargis ar nemiga yra atsitiktiniai simptomai. Tačiau Gabor Maté teigia, kad kūnas visada sako tiesą — jei jis sako „ne“, tai reiškia, kad kai kurie gyvybiškai svarbūs procesai yra sutrikę. Šis signalas dažnai yra paslėptas stresas, kuris neatsiranda iš karto, o kaupiasi metų metu. Lietuvoje daugelis pacientų atvyksta prie šeimos gydytojo su skausmu nugaroje, viršutinėse kvėpuojamose takuose arba nemiga, bet nesupranta, kad šie simptomai gali būti susiję su ilgalaikiu emociniu įtampu.
Stresas, kuris nebuvo apdorotas, veikia ne tik psichiką, bet ir imuninę sistemą, virškinimo traktą ir net kraujagyslių funkciją. Tyrimai rodo, kad ilgalaikis stresas gali padidinti riziką vystytis į širdies ir kraujagyslių ligas, cukrinių diabetų tipą 2 arba autoimunines ligas. Lietuvos sveikatos apsaugos sistema dažnai nesuteikia pakankamai dėmesio šiam aspektui, nes dauguma pacientų gauna vaistus, o ne streso valdymo strategijas.
Žinoma, ne visi skausmai yra psichosomatiniai, bet kai vaistai neveikia, o tyrimai rodo normalią būklę, tai yra signalas — reikia pažvelgti į gyvenimo būdą. Eurovaistinės parduoda vaistus nuo nervų, tačiau jie nesprendžia šaknų priežasties. Kai kūnas sako „ne“, tai nereiškia, kad reikia daugiau vaistų — reikia giliau pažvelgti į gyvenimą.
Kaip paslėptas stresas keičia kūno biochemiją
Stresas neapsiriboja jausmais — jis keičia kūno biochemiją. Kai esate stresuoti, smegenys išskiria kortizolį, adrenalino ir noradrenalino. Šios medžiagos yra naudingos trumpalaikėje situacijoje, pvz., kai reikia bėgti nuo pavojiaus. Tačiau kai šis stresinis atsakas veikia metų metus, jis pradeda sunaikinti kūno balansą.
Kortizolis, ilgą laiką esant aukštam lygiui, slopina imuninę sistemą, sumažina kaulų tankį ir padidina riebalų kaupimą, ypač pilvo srityje. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl daugelis Lietuvos gyventojų, kurie dirba ilgą laiką, turi didelį pilvo riebalų kiekį, net jei nevalgo daug. Be to, ilgalaikis stresas gali sutrikdyti gliukozės metabolizmą, kas yra susiję su cukriniu diabetu tipą 2.
Šeimos gydytojai dažnai matuoja gliukozę ir HbA1c, bet retai klausia, kiek pacientas miega, ar jis jaučiasi išsekęs, ar turi emocinį krūvį. Tai yra svarbi tarpinė lūžio vieta. Kai kurie tyrimai rodo, kad pacientai su ilgalaikiu stresu turi 2–3 kartus didesnę riziką vystyti metabolinį sindromą, net jei jų svoris yra normalus.
Kas yra paslėptas stresas? 5 pagrindiniai požymiai
- Dažnas galvos skausmas arba įtampa, net jei nėra aukšto kraujospūdžio
- Nemiga arba miegas, kuris nesuteikia atsigavimo
- Dažnas virškinimo sutrikimas (sunkumas, skausmas, viduriavimas)
- Emocinis išsekimas — jausmas, kad niekas nebegali padėti
- Dažnas infekcijų pasikartojimas (karščiavimas, gripas, nosies užsikimšimas)
Šie požymiai dažnai laikomi „normaliais“ gyvenimo dalimis, ypač tarp darbuotojų, kurie dirba 8–10 valandų per dieną. Lietuvos sveikatos apsaugos sistema dažnai nesuteikia pakankamai laiko, kad šeimos gydytojas galėtų išgirsti visą istoriją. Pacientas sako: „Mano galva skauda“, o gydytojas išrašo analgėtiką. Tačiau jei skausmas pasikartoja kas savaitę, tai nėra atsitiktinai.
Stresas gali būti paslėptas net tada, kai žmogus „viskas gerai“. Jis gali turėti gerą darbą, šeimą, bet vis tiek jaučiasi išsekęs. Tai yra klasikinis paslėpto streso požymis — kūnas nebegali daugiau išlaikyti fiktyvaus „viskas gerai“.
Knygos „Kai kūnas sako ne“ privalumai ir trūkumai
| Privalumai | Trūkumai |
|---|---|
| Remiasi realiais pacientų atvejais, ne teorija | Neišsamiai aprašo konkrečias terapijas |
| Prisideda prie supratimo, kad stresas yra ligos priežastis | Neturi detalių gydymo protokolų |
| Skatina kritinį mąstymą apie medicinos sistemą | Ne visi pavyzdžiai tinka Lietuvos kontekstui |
| Naudoja mokslinius duomenis, ne tik patirtį | Trūksta konkrečių pratimų stresui valdyti |
Knyga yra galinga, nes pakeičia pažiūrą: ne „kaip išgydyti simptomą?“, o „kodėl jis atsirado?“. Ji nesako, kad vaistai yra blogi — ji sako, kad jie dažnai yra tik laikinas sprendimas. Tai yra svarbu Lietuvos pacientams, kurie dažnai gauna vaistų receptus, bet nesupranta, kodėl jie vis dar jaučiasi blogai.
Tačiau knyga nesuteikia konkrečių veiksmų. Pvz., kaip pradėti meditaciją? Kaip rasti psichologą, jei neįmanoma atsilyginti už 50–70 EUR už valandą? Tai yra realus kliūtis Lietuvoje. Knyga skatina klausimą, bet ne visada suteikia atsakymą.
Kaip stresas veikia širdį ir kraujagysles
Ilgalaikis stresas yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių Lietuvoje auga širdies ir kraujagyslių ligų skaičius. Stresas padidina kraujospūdį, padidina kraujo krešulių riziką ir sukelia kraujagyslių uždegimą. Tai yra priežastis, kodėl daugelis žmonių, net jei jie nekūreną, neturi aukšto cholesterolio, vis tiek patiria širdies priepuolį.
Kortizolis, kuris ilgą laiką yra aukštas, sukelia kraujagyslių sienelių pažeidimus. Tai leidžia riebalams ir cholesteroliui lengviau kaupytis, formuojant aterosklerozės plokšteles. Be to, stresas gali paskatinti žmones valgyti daugiau riebalų, cukraus ir alkoholio — tai dar labiau pablogina būklę.
Šeimos gydytojai dažnai matuoja kraujospūdį ir cholesterolį, bet retai klausia: „Ar jūs jaučiate, kad visą dieną esate įtampą?“ Tai yra didelė tarpinė lūžio vieta. Kai kurie tyrimai rodo, kad žmonės, kurie ilgą laiką jaučiasi stresuoti, turi 40–60 % didesnę riziką vystyti širdies ligą, net jei jų kiti rizikos veiksniai yra kontroliuojami.
Ką daryti, kai kūnas sako ne? 4 veiksmingi žingsniai
- Pradėkite dienų žurnalą — užrašykite, kada jaučiate įtampą, kas ją sukelia ir kaip kūnas reaguoja
- Skirkite 15 minučių per dieną kvėpuoti giliai — tai sumažina kortizolį per 10 minučių
- Pašalinkite „nebūtinus“ įsipareigojimus — sakykite „ne“ dažniau
- Paieškokite psichologo, kuris dirba su stresu, ne tik su depresija — daugelis Lietuvos psichologų dirba su šia problema
Šie žingsniai nereikalauja brangaus gydymo. Jie reikalauja tik nuolatinio dėmesio. Daugelis pacientų, kurie pradėjo dienų žurnalą, pastebi, kad jų skausmai ar nemiga mažėja, kai jie supranta, kas jų sukelia. Pvz., vienas pacientas iš Kauno pastebėjo, kad jo galvos skausmas atsirado tik tada, kai jis dirbo su kritikuojančiu vadovu.
Ne visi gali leistis 100 EUR už psichologo valandą. Tačiau daugelis šeimos gydytojų gali nukreipti į nemokamus grupinius susitikimus, kurie vyksta kai kuriose klinikose. Eurovaistinės taip pat turi informacinių lapelių apie stresą — jie nėra brangūs, bet gali būti naudingi.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Kai kūnas sako „ne“, tai nereiškia, kad reikia iškart eiti į ligoninę. Tačiau yra ženklai, kai reikia nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją. Jei simptomai truksta ilgiau nei 3 savaites, jei jie pablogėja, arba jei jie trukdo dirbti, miegoti ar bendrauti su šeima — tai yra signalas, kad reikia veikti.
Ypač svarbu kreiptis, jei turite: dažnus skausmus, kurie neatsisako vaistų; nemigą, kurią neįmanoma išgydyti vaistais; arba dažnus infekcijų atkrytis. Tai gali būti pirmieji požymiai, kad stresas pradėjo veikti į kūno ląsteles.
Ne visi šeimos gydytojai yra išmokę dirbti su psichosomatiniais sutrikimais, bet jie gali nukreipti į specialistą. Lietuvoje yra klinikos, kurios turi psichosomatinio gydymo skyrių — pvz., Vilniaus universiteto klinikoje ar Kauno klinikose. Nereikia laukti, kol bus per vėlu. Kūnas nesako „ne“ vieną kartą — jis sako tai kasdien, kol išgirsti.