Kelio skausmas, kuris neleidžia gyventi
Kai kelio skausmas neleidžia nusileisti laiptais, ilgai vaikščioti ar ramiai miegoti, daugelis susimąsto: ar teks keisti sąnarį? Medikai šią lėtinę sąnario kremzlės būklę vadina kelio sąnario artroze, arba gonartroze.
Endoprotezavimas – operacija, kurios metu nudėvėtas sąnarys pakeičiamas dirbtiniu – nėra pirmas gydymo žingsnis. Ortopedai pabrėžia, kad sprendimas bręsta palaipsniui ir remiasi konkrečiais požymiais, o ne vien skausmo baime. Toliau apžvelgiame, kokie signalai rodo, jog konservatyvaus gydymo jau nepakanka ir verta aptarti operaciją su specialistu.
Raudonos vėliavos: kada jau galvoti apie operaciją
Vien skausmo atsiradimas nereiškia, kad reikia skubėti prie endoprotezo. Ortopedai įspėja, kad apie chirurginį gydymą verta rimtai svarstyti tik tada, kai atsiranda kelios konkrečios sąlygos vienu metu ir jos laikui bėgant nemažėja.
- naktinis skausmas, kuris žadina iš miego ar trukdo užmigti;
- nesugebėjimas nusileisti laiptais ar atsikelti iš žemos kėdės be atramos;
- matoma kelio deformacija, sąnario iškrypimas į vidų ar į išorę;
- reikšmingas judesių ribotumas, kai kelio nesulenkti ar neištiesti;
- konservatyvus gydymas – mankšta, svorio mažinimas, skausmą malšinantys vaistai – nebesuteikia palengvėjimo.
Jeigu prie šių požymių prisideda staigus sąnario patinimas, paraudimas, karščiavimas ar traumos metu pasigirdęs spragtelėjimas, būtina skubi konsultacija – tai gali rodyti ne artrozę, o uždegimą ar menisko pažeidimą.
Kaip gydytojas įvertina sąnario nusidėvėjimą
Pirmas žingsnis – pokalbis ir klinikinis tyrimas, kurį dažniausiai atlieka šeimos gydytojas, o vėliau – ortopedas-traumatologas. Įtarus gonartrozę, atliekamas kelio rentgeno tyrimas, kuris parodo sąnario plyšio susiaurėjimą, kaulų ataugas ir kremzlės nykimą.
Radiologai sąnario pokyčius vertina pagal Kellgren–Lawrence skalę nuo 0 iki IV. Šie laipsniai padeda nustatyti, kiek pažengusi artrozė ir ar yra pagrindo svarstyti endoprotezavimą.
| Laipsnis | Rentgeno pokyčiai | Tipiniai simptomai |
|---|---|---|
| I | galimas nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas | skausmas tik po didelio krūvio |
| II | aiškus plyšio susiaurėjimas, pradinės kaulų ataugos | skausmas po krūvio, ryte sustingimas |
| III | reikšmingas susiaurėjimas, gausios ataugos | kasdienis skausmas, sunkumai lipant laiptais |
| IV | sąnario plyšys praktiškai išnykęs, deformacija | nuolatinis skausmas, ribotas judesys |
Nors III–IV laipsnio pakitimai dažnai siejami su operacijos poreikiu, galutinį sprendimą lemia ne tik rentgeno vaizdas, bet ir žmogaus jaučiamas skausmas bei funkcijos sutrikimas.
Ką dar verta išbandyti prieš priimant sprendimą
Endoprotezavimas nėra pirmoji išeitis. Gairės rekomenduoja prieš operaciją išbandyti konservatyvų gydymą, kuris daliai žmonių leidžia metų metus išvengti chirurgijos. Svarbiausia čia – aktyvus paties žmogaus dalyvavimas.
- reguliari mankšta, stiprinanti šlaunies ir blauzdos raumenis, kurie perima dalį sąnario apkrovos;
- kūno svorio mažinimas – kiekvienas numestas kilogramas sumažina kelio apkrovą kelis kartus;
- kineziterapija ir fizioterapija, padedančios atkurti judesį ir sumažinti skausmą;
- skausmą malšinantys ir priešuždegiminiai vaistai, vartojami prižiūrint gydytojui;
- intrasąnarinės injekcijos – hialurono rūgštis ar kortikosteroidai – kaip laikina pagalba.
Jei po nuoseklaus kelių mėnesių konservatyvaus gydymo skausmas nesumažėja, o kasdienė veikla vis labiau ribojama, laikas aptarti chirurginį variantą.
Ką apie endoprotezavimą sako moksliniai tyrimai
Atrodo, kad operacijos nauda akivaizdi, tačiau mokslo duomenys verčia vertinti situaciją subalansuotai. Atsitiktinių imčių tyrimas, kuriame palygintas visiškas kelio pakeitimas ir konservatyvus gydymas, parodė, kad operacija suteikia didesnį skausmo ir funkcijos pagerėjimą sergantiesiems vidutinio sunkumo ir sunkia artroze.
Kita vertus, apžvalga apie ilgalaikius rezultatus atskleidžia, kad daliai pacientų skausmas išlieka ir po operacijos – maždaug kas penktas žmogus po sąnario pakeitimo vis dar jaučia lėtinį skausmą. Todėl ortopedai akcentuoja: endoprotezavimas nėra panacėja, o priemonė, kurios rezultatas priklauso ir nuo pasiruošimo, ir nuo realių lūkesčių.
Kaip kelias iki operacijos atrodo Lietuvoje
Lietuvoje kelias prasideda nuo šeimos gydytojo, kuris įvertina nusiskundimus ir išrašo siuntimą ortopedui-traumatologui. Siuntimas išduodamas elektroniniu būdu, o specialisto konsultaciją bei tyrimus galima matyti per e-sveikatos sistemą.
Endoprotezavimo operaciją ir reikalingą gydymą kompensuoja Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF). Eilės operacijai valstybinėse įstaigose gali trukti mėnesius, todėl dalis žmonių renkasi privačias klinikas, kur sąnario pakeitimas gali kainuoti nuo kelių tūkstančių eurų priklausomai nuo endoprotezo tipo ir įstaigos. Prieš sprendimą verta pasiklausti, kiek laukiama ir kokie endoprotezai naudojami.
Po operacijos: ką reiškia atsigavimas
Atsigavimas po kelio endoprotezavimo yra laipsniškas. Jau pirmomis dienomis po operacijos pradedama kilnoti koją ir mankštintis su kineziterapeutu, o visiškas atsigavimas paprastai užtrunka kelis mėnesius. Reabilitacijos kokybė neretai lemia galutinį rezultatą ne mažiau nei pati operacija.
Tyrimai apie vairavimą po kelio sąnario pakeitimo rodo, kad stabdymo reakcijos laikas pagerėja tik praėjus kelioms savaitėms po operacijos. Konkretus terminas priklauso nuo to, kuris kelias operuotas – dešinės kojos operacija dažniausiai reikalauja ilgesnės vairavimo pertraukos. Apsispręsti dėl vairavimo atnaujinimo geriausia pasitarus su gydančiu ortopedu.
Kada operaciją verčiau atidėti
Yra situacijų, kai endoprotezavimą gydytojai rekomenduoja atidėti arba gerai apgalvoti. Nereikėtų skubėti, jeigu sąnaryje yra aktyvi infekcija, nekontroliuojamas cukrinis diabetas ar sunkios širdies ir kraujagyslių ligos – rizika operacijos metu tampa per didelė.
Taip pat verta įvertinti motyvaciją reabilitacijai: be aktyvaus dalyvavimo atsigavimo etapuose operacijos nauda mažėja. Jei lūkesčiai nerealūs, pavyzdžiui, tikimasi grįžti prie kontaktinio sporto, gydytojas padės nustatyti, ko sąnario pakeitimas iš tikrųjų gali duoti.