Kas sukelia girnelės kremzlės suminkštėjimą ir aštrų priekinį skausmą
Aštrus ar bukas skausmas už girnelės, kylantis leidžiantis laiptais žemyn, po ilgo sėdėjimo automobilyje ar atsitūpus, dažniausiai signalizuoja apie patelofemoralinį perkrovos sindromą. Girnelės chondromaliacija (lot. chondromalacia patellae) – tai būklė, kai vidinis girnelės sąnarinis kremzlės sluoksnis praranda elastingumą, suminkštėja, ima pleišėti ir palaipsniui plonėja. Šis sutrikimas itin dažnai vargina bėgikus, krepšininkus, dviratininkus, tačiau neretai užklumpa ir sėdimą darbą dirbančius asmenis.
Girnelė veikia kaip judantis skridinys, perduodantis keturgalvio šlaunies raumens jėgą blauzdikauliui ir lankstant koją slystantis šlaunikaulio vagelėje. Kai atsiranda raumenų disbalansas ar pakinta judėjimo ašis, kontaktinis spaudimas į kremzlę tam tikruose taškuose padidėja keleriopai. Pati kremzlė neturi skausmo receptorių, todėl priekinis kelio skausmas atsiranda dirginant gausiai inervuotą subchondrinį kaulą bei sąnario gleivinę.
5 pagrindinės priežastys, lemiančios netolygų girnelės slydimą
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų reumatologė prof. Irena Butrimienė pabrėžia, kad girnelės kremzlės pažeidimas retai būna izoliuota problema. Dažniausiai tai kompleksinis biomechaninis grandinės sutrikimas, apimantis klubo, šlaunies ir pėdos sąveiką:
- Keturgalvio raumens disbalansas: vidinės šlaunies dalies (vastus medialis obliquus) silpnumas leidžia stipresnei išorinei daliai traukti girnelę į šoną.
- Sėdmenų ir dubens stabilizatorių silpnumas: silpnas vidurinis sėdmens raumuo lemia šlaunikaulio sukimąsi į vidų einant ar bėgant, sukeldamas didžiulį šoninį girnelės poslinkį.
- Sutrumpėję šlaunies ir blauzdos raumenys: įtemptas klubinis blauzdos traktas (ITB) ir pakinklinės sausgyslės didina nuolatinį kompresinį spaudimą į sąnario plyšį.
- Pėdos pronacija: plokščiapėdystė arba nusileidęs pėdos skliautas priverčia blauzdą suktis į vidų, iškreipdamas visą kelio ašį.
- Ūmios traumos ir pasikartojanti mikrotraumatizacija: tiesioginis smūgis į girnelę ar staigus treniruočių krūvio padidinimas be tinkamo pasirengimo.
Chondromaliacijos stadijos ir būdingi diagnostiniai požymiai
Kremzlės pažeidimo laipsnis vertinamas pagal keturias pagrindines stadijas, kurios nulemia gydymo taktiką ir prognozę. Ankstyvose stadijose pokyčiai yra visiškai grįžtami taikant tikslinę kineziterapiją, tuo tarpu vėlyvose stadijose kremzlė gali visiškai nusitrinti iki kaulo.
Klinikinėje praktikoje pacientai dažniausiai skundžiasi specifiniais pojūčiais: vadinamuoju „kino teatro simptomu“ (buku maudimu po 30–45 minučių sėdėjimo sulenktomis kojomis), traškėjimu (krepitacija) tūpiant bei aštriu dūriu lipant laiptais. Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinti pažeidimo etapai ir jiems būdingi požymiai.
Kremzlės pažeidimo stadijų palyginimas ir klinikinė eiga
| Stadija | Kremzlės būklė | Pagrindiniai simptomai | Rekomenduojamas gydymas |
|---|---|---|---|
| I stadija | Kremzlės suminkštėjimas ir nežymus paburkimas | Maudimas po didesnio fizinio krūvio, greitas nuovargis | Krūvio modifikavimas, šlaunies raumenų stiprinimas |
| II stadija | Paviršiniai įtrūkimai ir fragmentacija iki 1,3 cm | Skausmas leidžiantis laiptais, traškėjimas atsitūpus | Tikslinė kineziterapija, teipavimas, ITB tempimas |
| III stadija | Gilūs plyšiai, siekiantys daugiau nei pusę storio | Nuolatinis priekinis skausmas, patinimas po pasivaikščiojimo | Individuali reabilitacija, ortopedinis įtvaras, NSAID kursas |
| IV stadija | Visiškas kremzlės nusidėvėjimas, apnuogintas kaulas | Skausmas ramybėje, riboti judesiai, lėtinis sinovitas | Ortopedo-traumatologo konsultacija, intervencinis gydymas |
Gydomoji mankšta: pratimai girnelės stabilumui ir jėgai
Moksliniai tyrimai patvirtina, kad tiksliniai pratimai yra pirmo pasirinkimo priemonė gydant patelofemoralinį skausmą. Svarbiausia taisyklė – mankšta neturi provokuoti aštraus skausmo. Atliekant pratimus didžiausias dėmesys skiriamas keturgalvio raumens vidinei daliai bei sėdmenų stiprinimui uždaros kinetinės grandinės sąlygomis.
Pradėti rekomenduojama nuo izometrinių susitraukimų ir palaipsniui pereiti prie funkcinių judesių. Šie keturi pratimai sudaro saugios reabilitacijos pagrindą:
- Izometrinis keturgalvio raumens įtempimas: sėdint ištiesta koja, po keliu padedamas susuktas rankšluostis. Kelis spaudžiamas žemyn į rankšluostį 6–8 sekundes, atliekama 12–15 pakartojimų.
- Tiesios kojos kėlimas: gulint ant nugaros, viena koja sulenkta, kita tiesi koja keliama į viršų apie 30 cm, pėda pasukta šiek tiek į išorę, išlaikoma 3–5 sekundes.
- Kriauklė (Clamshell) su pasipriešinimo guma: gulint ant šono sulenktomis kojomis, viršutinis kelis keliamas į viršų neatplėšiant pėdų, aktyvuojant vidurinį sėdmens raumenį.
- Sėdmenų tiltelis su izometriniu kamuolio spaudimu: gulint ant nugaros keliai sulenkti, tarp jų suspaustas nedidelis kamuoliukas, dubuo keliamas į viršų išlaikant tiesią liniją.
Ko griežtai vengti: didžiausios klaidos saugant girnelę
Bandymas „išmankštinti skausmą“ per jėgą yra dažniausia klaida, dėl kurios I stadijos chondromaliacija greitai pereina į III stadiją. Griežtai atsisakykite gilių pritūpimų žemiau 90 laipsnių kampo, nes šiame diapazone girnelės kompresija pasiekia kritinį lygį. Taip pat venkite kojų tiesimo treniruoklyje sėdint (atviros grandinės tiesimo), kuris sukelia didžiulį šlyties krūvį.
Nenaudokite šildančių kompresų, jei sąnarys patinęs ar karščiuojantis – ūmioje fazėje labiau tinka vėsūs kompresai po 15 minučių. Taip pat nerekomenduojama ilgai vaikščioti avint batus kietais plokščiais padais arba aukštakulniais, kurie didina kelio girnelės apkrovą kiekvieno žingsnio metu.
Diagnostika Lietuvoje ir kada būtina kreiptis į šeimos gydytoją
Pajutus nepraeinantį kelio maudimą, pirmasis žingsnis – kreiptis į savo šeimos gydytoją poliklinikoje. Šeimos gydytojas atlieka pirminę apžiūrą, įvertina girnelės čiuopimo skausmingumą (vadinamąjį Klarko testą) ir išrašo siuntimą (forma Nr. 027/a) pas ortopedą-traumatologą arba fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją, kurių paslaugas apmoka PSDF.
Rentgenograma padeda atmesti kaulinius lūžius ir įvertinti girnelės padėtį, tačiau pačios kremzlės būklei nustatyti auksiniu standartu išlieka magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Skubiai kreiptis į specialistą būtina, jei kelis pastebimai patino, užstrigo ir negalite pilnai ištiesti kojos, atsirado paraudimas ar skausmas neleidžia priminti kojos einant net lygiu paviršiumi.