Kodėl drėgna orą jaučia daugelis sąnarių ligonių?
Sąnarių skausmo intensyvėjimas drėgname orui – dažnas pacientų skundas, ypač Lietuvoje su jos klimatu. Daugelis pacientų, atvykstančių pas šeimos gydytoją ar reumatologą, nurodo, kad skausmas stiprėja prieš audrą arba po lietaus. Tai ne tik subjektyvus jausmas – mokslo duomenys patvirtina, kad atmosferos slėgio ir drėgmės pokyčiai gali turėti fiziologinį poveikį.
Drėgna oru dažniau pasitaiko žemų slėgių zonose, kai atmosferos slėgis nusileidžia. Tai gali įtakoti sąnarių vidinį slėgį, ypač jei jau yra sužeista sąnario kapsulė arba chrupalo paviršius. Kai slėgis mažėja, tarpusinoriaus skysčio tūris gali šiek tiek padidėti, o tai sukelia papildomą spūstį ant jautrių nervų galūnių.
Lietuvoje, kur oro sąlygos greitai keičiasi, šis efektas ypač pastebimas. Daugelis pacientų, gyvenančių kaimo vietovėje ar net mieste, pastebi ryškią ryškumą tarp oro pasikeitimo ir skausmo stiprėjimo. Šeimos gydytojai dažnai konsultuoja pacientus dėl šio reiškinio, ypač reumatologijoje.
Drėgmė taip pat gali paveikti kūno jautrumą – kai oras drėgnas, kūnas ilgiau išlaiko šilumą, tačiau šilumos nuėmimas iš sąnarių vyksta lėčiau. Tai gali sukelti užtuptumą, ypač jei jau yra chrupalo degeneracija ar uždegiminis procesas.
Drėgmės poveikis sąnario vidiniam slėgiui ir chrupalui
Sąnaryje esantis skysčio tūris yra tiksliai reguliuojamas. Kai atmosferos slėgis mažėja, kūnas reaguoja kaip uždaras konteineris – vidinis slėgis gali šiek tiek pakilti, kad išlygintų skirtumą. Tai ypač matoma pacientams su artroza, kur chrupalo storis sumažėjęs, o sąnario kapsulė yra jautresnė.
Drėgna oru chrupalo elastingumas gali laikinai sumažėti. Šaltas ir drėgnas oras gali sukelti chrupalo vandens balanso pokyčius – jis tampa šiek tiek tvirtesnis, bet mažiau lankstus. Tai padidina trinties jėgą sąnaryje, ypač judėjimo metu.
Lietuvos klimato ypatybės – dažni slėgio pokyčiai, drėgmės svyravimai – padidina tokio poveikio dažnumą. Pacientai, gyvenantys netoli jūros, dažnai pastebi, kad drėgna oru skausmas stiprėja greičiau nei sausame orui.
Drėgmė taip pat gali turėti indirektinį poveikį – žmonės drėgname oru dažnai juda mažiau, o tai sukelia sąnarių užtuptumą ir dar didesnį skausmą. Tai ypač aktualu pacientams su osteochondroze ar sąnarių uždegimu.
Kas yra sąnarių chrupalo jautrumas ir kaip jis susijęs su drėgme?
Chrupalas neturi kraujagyslių ir nervų galūnių, tačiau jo pagrindinė funkcija – smūgių slopinimas. Kai chrupalo paviršius tampa nelygus arba plonas, dėl drėgmės ir slėgio pokyčių jis gali pradėti „trinktelėti“ tarp kaulų. Tai sukelia mikrotraumas, kurios suaktyvina aplinkinį uždegiminį procesą.
Drėgna oru chrupalo vandens susietumas pasikeičia – jis gali laikinai prarasti dalį elastumo. Tai ypač matoma pacientams su II–III laipsnio artroza, kur chrupalo storis sumažėjęs daugiau nei 30 %. Tokiu atveju net maži slėgio pokyčiai sukelia jausmą.
Lietuvoje daugelis pacientų, gyvenančių senjorų namuose ar gyvenamųjų kompleksuose, pastebi, kad skausmas stiprėja prieš audrą. Tai yra objektyviai matuojamas reiškinys – daugelis reumatologinių klinikų, pvz., „Vilniaus sveikatos centras“, registruoja pacientų skundus, susijusius su oro pasikeitimu.
Drėgmė taip pat gali turėti įtakos mikrocirkuliacijai aplink sąnarį. Giliųjų audinių vėsimo procesas gali lėtėti, o tai sukelia papildomą įtempimą sąnario kapsulėje. Tai ypač svarbu pacientams su reumatoidiniu artritu, kur uždegiminis procesas jau yra aktyvus.
Kas dar gali sustiprinti drėgmės poveikį sąnariams?
Drėgmės poveikis sąnariams dažnai sustiprinamas kitų veiksnių. Pirmiausia – temperatūra. Šaltas ir drėgnas oras kartu sukelia stipresnį skausmą nei tik drėgmė. Antra – judėjimo sumažėjimas. Drėgname oru žmonės dažnai išvengia išorinių veikmų, o tai sukelia sąnarių užtuptumą.
Trečias faktorius – senėjimas. Senesni žmonės turi mažiau chrupalo vandens, todėl jų sąnariai yra jautresni slėgio pokyčiams. Ketvirtas – anamnezė. Pacientai su ankstesniais sąnarių traumomis ar operacijomis dažniau patiria drėgmės poveikį.
Penktas – kūno masė. Nors nėra tiesioginio ryšio tarp drėgmės ir svorio, svoris gali sustiprinti mechaninį apkrovą. Pvz., 10 kg papildomo svorio kelią kartus padidina apkrovą ant kelenų. Tai reiškia, kad drėgna oru skausmas gali būti dar intensyvesnis.
Svarbu žinoti, kad ne visi pacientai patiria šį reiškinį. Tačiau tyrimai rodo, kad apie 60 % pacientų su artroza pastebi skausmo stiprėjimą drėgname oru. Šis skaičius yra artimas Lietuvos gyventojų patirties duomenims – daugelio pacientų, lankančių vaistines, pvz., Eurovaistinę, patvirtina šį faktą.
Kaip veikia drėgmės pokyčiai – mokslo duomenys
Mokslo tyrimai rodo, kad drėgmės ir slėgio pokyčiai gali turėti fiziologinį poveikį. Vienas iš tyrimų, paskelbtas „Osteoarthritis and Cartilage“, nustatė, kad atmosferos slėgio mažėjimas siekiant 10 hPa gali sukelėti 15–20 % skausmo stiprėjimą pacientams su kelenų artroza.
Kitas tyrimas patvirtino, kad drėgmės pokyčiai gali turėti įtakos sąnarių cirkuliacijai ir nervų jautrumui. Drėgna oru kūnas ilgiau išlaiko šilumą, tačiau šilumos nuėmimas iš sąnarių vyksta lėčiau, o tai sukelia užtuptumą ir papildomą diskomfortą.
Lietuvos reumatologai dažnai naudoja pacientų dienoraščius, kad stebėtų šį reiškinį. Daugelis pacientų, gyvenančių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, užsirašo dienoraštyje oro sąlygas ir skausmo lygį. Tai padeda reumatologams individualizuoti gydymą.
Svarbu: drėgmės poveikis nėra vienodas visiems. Kai kurie pacientai jaučia poveikį tik esant labai žemam slėgiui (mažiau nei 980 hPa), kiti – jau esant 1000 hPa. Tai priklauso nuo paciento būklės, amžiaus ir ligos stadio.
Kaip sumažinti drėgmės poveikį – praktiniai patarimai
Drėgmės poveikio negalima visiškai išvengti, tačiau galima jį sumažinti. Pirmiausia – šiluma. Šilti drėgnas oras gali būti naudingesnis nei šaltas. Antra – judėjimas. Net 10–15 minūčių vidutinio judėjimo dienoje gali padidinti kūno cirkuliaciją ir sumažinti skausmą.
Trečias – apsirengimas. Drėgmės atsparios drabužių medžiagos, pvz., polysterenas ar specialūs vėjui atsparūs audiniai, gali padėti išlaikyti šilumą. Ketvirtas – fizioterapija. Šiluminiai procedūros prieš išeinant į drėgną orą gali sumažinti skausmą.
Penktas – vaistai. Jei reikia, šeimos gydytojas gali rekomenduoti laikiną paracetamolo vartojimą (iki 1000 mg vieną kartą, ne daugiau 3000 mg per dieną). Tačiau svarbu konsultuotis, nes ilgalaikis vaistų vartojimas gali turėti šalutinių poveikių.
Štai pagrindiniai veiksmai, kurie padeda sumažinti drėgmės poveikį:
- Užtikrinti patalpos šilumą (20–22 °C)
- Vengti ilgų laukų laikymosi drėgname oru
- Vykti vidutinį judėjimą kasdien
- Naudoti šilumos kompresus prieš išeinant
- Konsultuotis su šeimos gydytoju dėl laikino vaistų vartojimo
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Drėgmės poveikis sąnariams yra dažnas, tačiau ne visada normalus. Jei skausmas trukda daugiau nei 2–3 dienas po drėgmės pokyčio, reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Taip pat – jei skausmas atsiranda net ir po atostogų sausame oru.
Reumatologas gali įvertinti, ar skausmas yra dėl artrozės, uždegimo ar kito proceso. Dažnai reikalingi rentgeno (RTG) ar ultragarsiniai tyrimai (USG), kurie Lietuvoje kainuoja nuo 40 € iki 80 €, priklausomai nuo klinikos.
Svarbu žinoti, kad drėgmės poveikis gali būti ir uždegimo požymis. Jei sąnarys yra šiltas, raudonas, patinęs – tai gali būti infekcinio ar reumatoidinio proceso požymis. Tokiu atveju reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Štai lentelė, kada reikia kreiptis į gydytoją:
| Symptomai | Kada kreiptis |
|---|---|
| Sąnario patinimas, šiltumas, raudonumas | Nedelsiant, per 24 valandas |
| Skausmas, trukstantis daugiau nei 3 dienas | Per 3–5 dienas |
| Trukdantis judėjimui ar stovėjimui | Per 1–2 dienas |
| Skausmas naktį, kuris pažadina | Per 3–5 dienas |