Žiemos šaltis ir kraujagyslių susiaurėjimas
Žiemą, kai oro temperatūra nukrenta žemyn, žmogaus kūnas reaguoja į šaltį susiaurinant periferines kraujagysles. Šis mechanizmas – natūralus būdas išlaikyti šilumą, tačiau padidina kraujospūdį. Šaltis sukelia kraujagyslių spazmą, ypač širdies kraujagyslėse, kas padidina širdies darbo apkrovą. Ši reakcija ypač pavojinga tiems, kurie jau turi aukštą kraujospūdį arba serga hipertenzija.
Šeimos gydytojai Lietuvoje pastebi, kad vasaros mėnesiais pacientai dažniau atneša kraujospūdžio matavimus 130–140 mmHg, o žiemą – dažnai virš 160 mmHg. Tai nėra atsitiktinai. Šaltis sukelia hormoninę reakciją, kuri padidina adrenalino ir noradrenalino lygį, dar labiau keldamas kraujospūdį.
Europos tyrimai rodo, kad šaltų dienų skaičius tiesiogiai susijęs su širdies ir kraujagyslių ligų mirtingumu. Lietuvoje, kur žiemos yra ilgos ir šaltos, šis efektas yra stipresnis nei šiltesnėse šalyse. Net 1–2 laipsnių kritimas gali sukelti kraujospūdžio šuolį 5–10 mmHg.
Kraujospūdis ir širdies apkrova: ką daro šaltis?
Šaltis ne tik susiaurina kraujagysles, bet ir padidina kraujo klampumą. Kraujas tampa storesnis, o tai sunkina jo srautą per smulkesnes kraujagysles. Širdis pradeda dirbti intensyviau, kad užtikrintų pakankamą kraujo tiekimą visiems organams. Šis padidėjęs darbas ypač pavojingas pacientams su jau pažeistomis širdies kraujagyslėmis.
Žiemą dažnai pasitaiko ir kūno svorio padidėjimas dėl mažesnės fizinės aktyvumo, o tai dar labiau padidina kraujospūdį. Daugelis Lietuvos gyventojų žiemą mažiau vaikšto, daugiau valgo riebių maisto produktų, o tai sukelia insulino rezistenciją ir padidina riziką.
Šeimos gydytojai (PSDF) Lietuvoje pastebi, kad žiemą dažniau atvyksta pacientai su skausmu krūtinėje, kurie anksčiau nebuvo diagnozuoti su hipertenzija. Tai dažnai yra pirmasis miokardo infarkto simptomas. Kraujospūdis gali pakilti net 30–40 mmHg per kelias dienas, jei žmogus neturi reguliariai vartojamų vaistų.
Stresas, šventės ir kraujospūdžio šuoliai
Žiemą, ypač šventės laikotarpiu, žmonės dažniau patiria psichologinį stresą – šeimos susitikimai, finansinės įtampos, trūkumas miego. Stresas aktyvina simpatinę nervų sistemą, kuri išskiria adrenalino, sukeliančio kraujospūdžio šuolį. Šis efektas ypač stiprus tiems, kurie jau turi hipertenziją.
Žiemą dažnai didėja alkoholio vartojimas, o tai dar labiau padidina riziką. Net vienas stiklinės vyno ar šaukštas degtinės gali sukelti kraujospūdžio šuolį iki 10–15 mmHg. Tai ypač pavojinga, jei pacientas vartoja hipertenzijos vaistus, nes alkoholis gali sumažinti jų veikimą.
Šeimos gydytojai Lietuvoje pastebi, kad po Naujųjų metų ir Kalėdų dažniausiai didėja pacientų, atvykstančių su miokardo infarktu, skaičius. Tai nėra atsitiktinai – tai susiję su keliomis priežastimis: stresu, alkoholiu, mažesniu vaistų vartojimu ir šaltu oru.
- Stresas sukelia kraujospūdžio šuolį per 1–3 valandas
- Alkoholis gali sukelti kraujospūdžio šuolį net 24 valandas po vartojimo
- Mažesnis miegas padidina kortizolio lygį, kas dar labiau kelia kraujospūdį
- Žiemą dažniau nesilaikoma vaistų režimo dėl švenčių
Kraujospūdžio matavimas žiemą: ką sako tyrimai?
Žiemą kraujospūdžio matavimas namuose tampa dar svarbesnis. Tačiau daugelis pacientų naudoja netinkamus prietaisus – pvz., rankos kraujospūdžio matuoklius, kurių tikslumas yra žemas. Tyrimas Casiglia et al. (2016) rodo, kad rankos prietaisai dažnai duoda netikslų rezultatą, ypač šaltą orą, kai kraujagyslės susiaurėja.
Rekomenduojama naudoti tik riešo arba aukščiau esančius kraujospūdžio matuoklius, kurie buvo patikrinti pagal tarptautinius standartus. Lietuvos vaistinėse, tokiose kaip Eurovaistinė, galima nusipirkti patikimą prietaisą už 40–70 EUR. Svarbu, kad jis būtų kalibruotas kas 2 metus.
Žiemą rekomenduojama matuoti kraujospūdį du kartus per dieną – ryte prieš valgį ir vakare. Rezultatus reikia užrašyti ir atnešti į šeimos gydytoją. Daugelis pacientų net nežino, kad kraujospūdis gali kisti nuo 120 iki 180 mmHg per dieną, jei nesilaikoma režimo.
| Matavimo laikas | Rekomenduojamas kraujospūdis | Kaip elgtis, jei viršija |
|---|---|---|
| Rytas (prieš valgį) | 120–130 mmHg | Skambinti šeimos gydytojui |
| Vakaras (po 20:00) | 125–135 mmHg | Patikrinti vaistų vartojimą |
| Per dieną (vidurkis) | 130 mmHg | Reikia koreguoti gydymą |
Vaistų vartojimas žiemą: kada keisti dozę?
Žiemą daugelis pacientų, sergančių hipertenzija, turi padidinti vaistų dozę arba pakeisti jų rūšį. Tai nėra savavališkas sprendimas – tai turi būti atliktas tik su šeimos gydytojo patvirtinimu. Daugelis pacientų, ypač senesnio amžiaus, nesupranta, kad šaltis gali sumažinti vaistų veikimą.
Diuretikai, kurie dažnai naudojami vasarą, žiemą gali būti neefektyvūs, nes kūnas išlaiko skysčius. Šiuo metu dažniau naudojami ARB arba ACE inhibitoriai, kurie geriau veikia šaltą orą. Kaina vieno mėnesio vaistų (pvz., perindoprilas ar valsartanas) Lietuvoje svyruoja nuo 8 iki 20 EUR, priklausomai nuo gaminio.
Ne visi vaistai veikia vienodai žiemą. Beta-blokatoriai gali sumažinti širdies dažnį, tačiau ne visada sumažina kraujospūdį šaltą orą. Tai reiškia, kad gydymo strategija turi būti individualizuota. Šeimos gydytojas gali nurodyti, ar reikia pereiti nuo monoterapijos prie kombinuoto gydymo.
Pacientai, kurie vartoja vaistus, turi būti atsargūs dėl vaistų praleidimo. Net vienas praleistas vaistas gali sukelti kraujospūdžio šuolį, kuris gali sukelti miokardo infarktą. Rekomenduojama naudoti vaistų priminimo sistemą arba specialią vaistinės pakuotę.
Kodėl žiemą dažniau miršta nuo miokardo infarkto?
Žiemą miokardo infarkto mirtingumas Lietuvoje yra 20–30 % aukštesnis nei vasarą. Tai neatsitiktinai – tai susiję su keliomis fiziologinėmis ir socialinėmis priežastimis. Pirmiausia, šaltis sukelia kraujagyslių spazmą, kuris gali visiškai uždaryti širdies kraujagyslę. Antra, žmonės dažniau vėlai kreipiasi į medicinos pagalbą, nes manydami, kad tai tik skausmas nuo šalčio.
Dažnai pacientai, ypač senesnio amžiaus, nežino, kad miokardo infarktas gali pasireikšti ne tik skausmu krūtinėje, bet ir skausmu skrandyje, dusuliu, pykinimu arba stipriu nuovargiu. Šie simptomai žiemą dažnai klaidingai vertinami kaip gripas ar skrandžio uždegimas.
Be to, žiemą mažiau veikia greitosios pagalbos tarnybos – kelių apsunkėjimas, šaltis, prastas matomumas. Tai reiškia, kad pacientas gali būti per vėlai atvežtas į kliniką. Lietuvos klinikose, pvz., Vilniaus universitetinėje ligoninėje, žiemą dažniau atvyksta pacientai su vėluotu miokardo infarktu, kurie turi daugiau komplikacijų.
Šaltis taip pat sukelia kraujo krešulių susidarymą. Tai ypač pavojinga tiems, kurie turi aterosklerozę. Net viena šalta diena gali sukelti kraujotakos sutrikimą, kuris gali sukelti infarktą.
Kaip apsaugoti save žiemą: praktiniai patarimai
Žiemą apsaugoti nuo miokardo infarkto galima, jei laikomasi paprastų, bet efektyvių taisyklių. Pirmiausia – neleiskite, kad šaltis taptų priežastimi, kodėl nesilaikote gydymo. Vaistus reikia vartoti kasdien, net jei jaučiatės gerai.
Neišėkite iš namų be šalčio apsirengimo – apsivilkite daugiau nei įprastai. Šaltas oras, ypač vėjas, gali greitai sumažinti kūno temperatūrą ir sukelti kraujospūdžio šuolį. Išvengkite ilgų laukų laikymosi, ypač ryte, kai temperatūra žemiausia.
Valgykite mažiau druskos – net 3–5 g per dieną gali kelti kraujospūdį 5–10 mmHg. Vartokite daug daržovių, vaisių, riešutų. Kainos Lietuvos vaistinėse: 1 kg moliūgų – 0,80 EUR, 1 kg obuolių – 1,20 EUR.
Nekeiskite vaistų be gydytojo patvirtinimo. Jei pastebite, kad kraujospūdis dažnai viršija 140/90 mmHg, skambinkite į šeimos gydytoją. Nenaudokite rankos kraujospūdžio matuoklių – jie netikslūs šaltą orą. Naudokite tik patikrintus prietaisus.
Žiemą svarbu išlaikyti fizinę aktyvumą – net 20 minučių per dieną namuose, vaikščiojant po kambarį, gali sumažinti riziką. Miegokite 7–8 valandas. Išvengkite alkoholio ir rūkymo. Šie veiksniai yra pagrindinės priežastys, kodėl žiemą dažniau miršta nuo širdies ligų.