Kas yra rezistentiška hipertenzija ir kodėl ji pavojinga
Rezistentiška hipertenzija – tai būsena, kai kraujospūdis lieka aukštas, net ir naudojant tris skirtingų veikimo mechanizmų vaistus, vienas iš kurių yra diuretikas, visą laiką tinkamai ir pakankamai dideliais dozėmis. Ši būsena pasitaiko apie 10–20 % pacientų su hipertenzija, o jos pavojingumas yra didelis: padidėja rizika širdies nepakankamumo, insulto, inkstų nepakankamumo ir mirties.
Lietuvoje daugelis pacientų ilgą laiką gydomi neefektyviai, nes šeimos gydytojai dažnai vėluoja diagnozuoti rezistentišką hipertenziją. Dažnai pacientai net nežino, kad jų vaistų derinys yra nepakankamas ar kad jie nevartoja vaistų reguliariai.
Be to, kai kurie pacientai naudoja nekokybiškus kraujospūdžio matavimo įrenginius, pvz., rankos manometrus, kurie, kaip parodė tyrimai, yra netikslūs. Tai sukelia klaidingą įspėjimą, kad kraujospūdis yra kontroliuojamas, kai iš tikrųjų jis yra per aukštas.
Rezistentiška hipertenzija dažnai yra susijusi su kitomis būsenomis: riebaline kepenų liga, miego apnėja, inkstų ligomis arba per dideliu druskos vartojimu. Be to, kai kurie vaistai, pvz., NSAID, hormoniniai vaistai arba vaistai nuo depresijos, gali pakenkti kraujospūdžio kontrolei.
Kaip teisingai matuoti kraujospūdį namuose – klaidos, kurias daro daugelis
Neteisingas kraujospūdžio matavimas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl rezistentiška hipertenzija lieka nepastebėta. Daugelis pacientų matuoja kraujospūdį netinkamai: sėdi ne tiesiai, ranka ne prieš širdį, po kavos arba rūkymo, arba naudoja netikslų rankos manometrą.
Įprastai naudojami rankos manometrai, kaip parodė tyrimas, turi didelę klaidą – dažnai rodo aukštesnį ar žemesnį kraujospūdį nei tikrasis. Tai ypač pavojinga pacientams su rezistentiška hipertenzija, nes jie gali netikėti savo matavimais ir nekreipti dėmesio į reikalingą gydymo korekciją.
Teisingas matavimas: sėdėti 5 minutes tyliai, kojos plokščiai ant žemės, ranka prieš širdį, be kalbėjimo, ne vėliau kaip po 30 minučių po kavos, rūkymo ar fizinio krūvio. Matuoti abiem rankomis pirmą kartą, o vėliau – ta pačia, kurioje matuojama aukštesnis kraujospūdis.
Rekomenduojama naudoti aukštos kokybės viršutinės rankos manometrus, prieinamus Eurovaistinėse, kurių kaina svyruoja nuo 40 iki 80 EUR. Nenaudokite įrenginių be klinikinio patvirtinimo.
Kokie vaistai naudojami ir kaip jų derinys turi būti sudarytas
Rezistentiškos hipertenzijos gydymas reikalauja trijų vaistų derinio: diuretiko, ACE inhibitoriaus ar ARB ir kalcio kanalų blokatoriaus. Jei šis derinys nesumažina kraujospūdžio, reikia peržiūrėti vaistų dozes, vartojimo laiką ir galimus vaistų tarpusavio veikimus.
Diuretikai, pvz., indapamidas ar chlortalidonidas, yra būtini – dažnai jų dozė yra per maža. Kai kurie pacientai vartoja tik tą pačią dozę metus, net jei jų svoris padidėjo ar inkstų funkcija pasikeitė.
Jeigu diuretikas yra neefektyvus, galima pakeisti jį į tiazidinio tipo diuretiką arba pridėti aldosterono antagonistą, pvz., spironolaktoną. Šis vaistas yra labai veiksmingas rezistentiškai hipertenzijai, ypač jei yra riebalų perteklius arba miego apnėja.
Štai kokie vaistai dažniausiai naudojami Lietuvoje:
- Spironolaktonas (25–50 mg/dieną)
- Chlortalidonidas (12,5–25 mg/dieną)
- Perindoprilas arba losartanas (pagal inkstų funkciją)
- Amlodipinas (5–10 mg/dieną)
- Atenololas arba bisoprololas (jei yra širdies nepakankamumas)
Kodėl druska ir rūkymas yra pagrindiniai kliūtys kontroliuoti kraujospūdį
Per daug druskos – viena iš dažniausių priežasčių, kodėl kraujospūdis nesumažėja net su vaistais. Lietuvos gyventojai vartoja vidutiniškai 10–12 g druskos per dieną, o rekomenduojama – ne daugiau kaip 5 g. Druska yra slėpti daugelyje produktų: konservuotuose daržovių, saldumynuose, konservuotuose mėsos gaminiai, sūriai, kiaušinių konservai ir net kai kuriuose duonos gaminiais.
Rūkymas daro dar didesnį poveikį – jis sukelia ilgalaikį kraujagyslių susiaurėjimą ir padidina kraujospūdį ne tik iš karto, bet ir ilgą laiką. Tyrimai rodo, kad sunkus rūkymas gali pakenkti kraujospūdžio kontrolei net po 10–15 metų.
Be to, rūkymas sumažina vaistų veiksmingumą, ypač diuretikų ir beta-blokatorių. Kai kurie pacientai, kurie rūko, net nežino, kad jų kraujospūdis nesumažėja dėl rūkymo, o ne dėl vaistų neveiksmingumo.
Štai ką reikia daryti:
| Veiksmas | Rezultatas |
|---|---|
| Pašalinti druską iš konservuotų produktų | Kraujospūdis gali sumažėti 5–10 mmHg |
| Neužkandžiauti druskuotais maisto gaminiais | Mažiau vandens išlaikymo, mažesnis kraujospūdis |
| Palikti rūkymą | Kraujagyslių atsigaunimas per 3–6 mėn. |
Kada reikia kreiptis į specialistą – klinikos ir kainos Lietuvoje
Jeigu kraujospūdis lieka aukštas po 3–6 mėnesių gydymo su trijų vaistų deriniu, reikia kreiptis į kardiologą ar hipertenzijos specialistą. Šeimos gydytojas gali atlikti pradinę vertinimą, tačiau rezistentiška hipertenzija reikalauja specialistinės pagalbos.
Lietuvoje specialistų konsultacijos kainuoja nuo 30 iki 60 EUR, priklausomai nuo klinikos ir vietos. Daugelis klinikų, pvz., „Medica“ ar „Euromed“, turi specializuotus hipertenzijos klinikas su Holterio kraujospūdžio stebėjimu ir inkstų funkcijos tyrimais.
Specialistas gali atlikti papildomus tyrimus: 24 valandų Holterio kraujospūdžio stebėjimą, inkstų ultragarsą, aldosterono ir renino lygio nustatymą, miego apnėjos tyrimą. Šie tyrimai padeda nustatyti, ar yra sekundinė hipertenzija – pvz., dėl inkstų arterijos stenozės ar aldosteronizmo.
Be to, specialistas gali pakeisti vaistų derinį, pridėti spironolaktoną arba netgi pradėti naują klasę vaistų, pvz., mineralokortikoidų receptorių antagonistus, kurie yra labai veiksmingi, bet reikalauja tikslaus stebėjimo.
Kokie gyvensenos pokyčiai padeda, kai vaistai vieni neveikia
Rezistentiška hipertenzija nėra tik vaistų problema – gyvensenos pokyčiai yra neatskiriama dalis gydymo. Net jei vartojate tris vaistus, be gyvensenos korekcijos kraujospūdis lieka aukštas.
Mažinti druskos vartojimą – tai ne tik mažiau druskos į kavą, bet ir visiškai atsisakyti konservuotų produktų, kuriuose druska yra slėpti. Vartokite daugiau daržovių, vaisių, riešutų, žuvies ir riešutų aliejų.
Fizinis aktyvumas – ne mažiau kaip 150 minučių per savaitę vidutinio intensyvumo veiklos, pvz., greito vaikščiojimo, plaukiojimo ar dviračio važiavimo. Tai gali sumažinti kraujospūdį 5–8 mmHg.
Valgykite reguliariai, išvengdami per didelio svorio. Net 5 kg svorio sumažinimas gali sumažinti kraujospūdį 4–6 mmHg. Vengti alkoholio – ne daugiau kaip vienas stiklinės tūrio gėrimas per dieną vyrams, pusė – moterims.
Valdykite stresą: meditacija, gilus kvėpavimas, gilus miegas. Stresas gali pakenkti kraujospūdžio kontrolei, ypač jei jūsų organizmas jau yra per apkrautas.
Kada reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją – raudonos žibutės
Rezistentiška hipertenzija dažnai nekyla su simptomais – tai „tikras žudikas“. Tačiau yra kai kurie signalai, kurie reikalauja nedelsiant gydytojo konsultacijos.
Jeigu jaučiate dažnus galvos skausmą, ypač rytą, arba turite dažnų užkietėjimų, širdies plakimo, dusulio, netgi miego apnėjos, tai gali būti požymiai, kad kraujospūdis yra nekontroliuojamas.
Be to, jeigu pastebite, kad jūsų kojos arblės pradeda patinę, arba jaučiate silpnumą, nesąmoningumą, tai gali būti inkstų ar širdies nepakankamumo požymiai.
Jeigu kraujospūdis yra aukštesnis nei 180/110 mmHg – net jei jūs jaučiatės gerai – tai yra hipertenzinė krizė. Reikia nedelsiant kreiptis į greitosios pagalbos tarnybą arba eiti į kliniką.
Neužkite vaistų, jeigu jų nesate tikri, ar jie veikia. Naudokite kraujospūdžio dienoraštį – užrašykite matavimus, laiką, vaistų vartojimą ir jausmus. Tai padės gydytojui greičiau nustatyti priežastį.
Ne visi vaistai veikia vienodai visiems. Jeigu vienas derinys nesuveikė – tai nereiškia, kad visi kiti bus neveiksmingi. Reikia tiksliai nustatyti priežastį ir pritaikyti individualų gydymą.