Kodėl hipertenzija ir podagra kartu yra pavojinga kombinacija
Podagra ir hipertenzija dažnai sutampa, nes abu susiję su metabolinio sindromo komponentais – nutukimu, insulino atsparumu ir hiperurikemija. Šlapimo rūgšties kiekis kraujyje, kuris sukelia podagros priepuolius, dažnai kyla dėl netinkamo šlapimo funkcijos, o tai taip pat padidina kraujospūdį.
Šeimos gydytojai Lietuvoje, ypač Eurovaistinės klinikose, pastebi, kad beveik 60 % podagros pacientų turi aukštą kraujospūdį. Tai ne atsitiktinumas: abu lėtiniai procesai kyla iš tos pačios šaknies – netinkamo gyvenimo būdo ir inkstų disfunkcijos.
Kai pacientas vartoja diuretikus, norėdamas sumažinti kraujospūdį, dažnai padidėja šlapimo rūgšties kiekis, kas gali sukelti podagros priepuolį. Tai yra viena iš pagrindinių problemų, su kuriomis susiduria šeimos gydytojai, dirbantys su senesniais pacientais.
Reikia rinktis vaistus, kurie ne tik sumažina kraujospūdį, bet ir nekenkia šlapimo rūgšties metabolizmui. Tokių vaistų pasirinkimas reikalauja individualaus požiūrio ir atidžios stebėsenos.
Kokie vaistai sumažina kraujospūdį, nekeldami šlapimo rūgšties
Ne visi kraujospūdžio mažinantys vaistai vienodai veikia šlapimo rūgšties lygį. Kai kurie, kaip diuretikai, gali paskatinti podagros priepuolius, o kiti – net gali būti naudingi.
Angiotensino II receptorių blokatoriai (ARB) yra vienas iš geriausių pasirinkimų. Jie ne tik sumažina kraujospūdį, bet ir padeda mažinti šlapimo rūgšties kiekį kraujyje, pagerindami inkstų funkciją.
Inhibitoriai ACE taip pat yra saugūs, nors jų poveikis šlapimo rūgščiai yra mažesnis nei ARB. Jie dažnai naudojami kartu su kitais vaistais, ypač kai yra diabetas ar inkstų liga.
Calcio kanalų blokatoriai, tokie kaip amlodipinas, neturi reikšmingo poveikio šlapimo rūgščiai ir yra labai dažnai naudojami Lietuvos šeimos gydytojų praktikoje. Jų kaina Eurovaistinėse svyruoja nuo 1,20 € iki 2,50 € už dieną.
Be to, beta-blokatoriai, ypač nebūtinai selektyvūs, gali būti naudojami, jei nėra kontraindikacijų, nors jų poveikis šlapimo rūgščiai yra neaiškus.
Kodėl diuretikai ir allopurinolas nėra visada tinkami kartu
Diuretikai, ypač tiazidiniai, yra dažnai naudojami hipertenzijai, tačiau jie gali padidinti šlapimo rūgšties kiekį kraujyje, kas gali sukelti podagros priepuolį. Tai ypač aktualu pacientams, kurių šlapimo rūgšties lygis jau yra aukštas.
Allopurinolas – vaistas, mažinantis šlapimo rūgšties gamybą – dažnai naudojamas podagrai. Tačiau jo vartojimas vienintelėmis sąlygomis gali būti nepakankamas, jei nekontroliuojamas kraujospūdis.
Kai kurie pacientai, vartojantys ir diuretikus, ir allopurinolą, vis dar patiria priepuolius, nes diuretikai neleidžia šlapimo rūgščiai išsiskyrti. Tai reiškia, kad vien tik sumažinant šlapimo rūgšties gamybą, nepakanka – reikia pagerinti jos išskyrimą.
Šeimos gydytojai Lietuvoje dažnai keičia tiazidinius diuretikus į ARB arba CCB, jei pacientas turi podagros istoriją. Tai sumažina priepuolių dažnumą be didelio kainos padidėjimo – ARB kaina Eurovaistinėse yra apie 1,80 €–3,00 € už dieną.
Palyginimas: ARB, ACE inhibitoriai ir CCB – kuriuo pasirinkti?
| Vaistų klasė | Poveikis kraujospūdžiui | Poveikis šlapimo rūgščiai | Typiška kaina (€/diena) |
|---|---|---|---|
| ARB (losartanas) | Stiprus | Mažina | 1,80–3,00 |
| ACE inhibitorius (enalaprilas) | Stiprus | Neiškyla | 1,20–2,00 |
| CCB (amlodipinas) | Stiprus | Neveikia | 1,20–2,50 |
| Tiazidinis diuretikas | Stiprus | Padidina | 0,50–1,00 |
ARBS yra pirmos eilės pasirinkimas pacientams su podagra ir hipertenzija, nes jie ne tik sumažina kraujospūdį, bet ir padeda mažinti šlapimo rūgšties kiekį.
ACE inhibitoriai yra geras pasirinkimas, ypač jei yra diabetas ar inkstų liga, tačiau jų poveikis šlapimo rūgščiai yra mažesnis nei ARB.
CCB yra saugus pasirinkimas, jei pacientas negali toleruoti ARB ar ACE inhibitorių. Jie nesukelia šlapimo rūgšties pokyčių ir yra labai gerai toleruojami senesniems pacientams.
Tiazidiniai diuretikai turi būti vengiami, jei pacientas turi podagros istoriją, nebent jie yra vienintelis pasirinkimas ir naudojami kartu su allopurinolu.
Kada reikia kreiptis į šeimos gydytoją – 5 svarbių signalų
- Podagros priepuolis po naujo kraujospūdžio mažinančio vaisto pradžios
- Kraujospūdis nepakankamai mažėja, net vartojant du vaistus
- Šlapimo rūgšties lygis kraujyje viršija 0,50 mmol/L
- Dažnių skausmų arba atsiradusių inkstų akmenų
- Padidėjęs svoris arba padidėjęs kraujospūdis po alkoholio vartojimo
Kai kurie pacientai laiko podagros priepuolius „tik šlapimo rūgšties problema“, o ne simptomu, rodančiu, kad kraujospūdžio gydymas netinkamas.
Šeimos gydytojai Lietuvoje rekomenduoja atlikti kraujo tyrimą šlapimo rūgščiai kas 3–6 mėnesius pacientams, kuriems abu lėtiniai lėkiniai yra diagnozuoti.
Jeigu kraujospūdis nesumažėja po 4–6 savaičių, net jei pacientas vartoja „saugų“ vaistą, reikia persvarstyti terapiją. Dažnai reikia pakeisti vaistą arba pridėti dar vieną, kuris neturi šlapimo rūgšties poveikio.
Ne visi pacientai supranta, kad net mažas kraujospūdžio padidėjimas gali pakenkti inkstams, o tai dar labiau pablogina šlapimo rūgšties išskyrimą.
Gyvenimo būdas ir dietos poveikis abiem ligoms – praktinės rekomendacijos
Ne tik vaistai, bet ir gyvenimo būdas turi didelį poveikį tiek hipertenzijai, tiek podagrai. Alkoholis, ypač šaukštas, padidina šlapimo rūgšties kiekį ir gali sukelti kraujospūdžio šuolius.
Mažinti raudoną mėsą, kiaušinius ir riešutus nėra būtina – svarbiau yra išvengti saldžių gėrimų su fruktoze, kurios yra viena pagrindinių šlapimo rūgšties priežasčių.
Rekomenduojama vartoti daug daržovių, ypač žalių lapų, ir mažai apdorotų grūdų. Šeimos gydytojai dažnai pataria vartoti 3–4 puodelius vandens per dieną, kad pagerinti šlapimo rūgšties išskyrimą.
Neįmanoma visiškai išvengti šlapimo rūgšties, tačiau galima sumažinti jos gamybą ir pagerinti jos išskyrimą. Tai padeda mažinti tiek podagros priepuolių, tiek kraujospūdžio svyravimų.
Reguliari fizinė veikla, net 30 minučių per dieną, pagerina inkstų funkciją ir padeda kontroliuoti svorį – tai yra vienas svarbiausių veiksnių, kurį galima pakeisti be vaistų.
Kaip stebėti kraujospūdį namuose – patikimi metodai ir klaidos
Stebėjimas namuose yra būtinas pacientams su hipertenzija ir podagra, nes kraujospūdis gali svyruoti dėl įvairių veiksnių – alkoholio, streso, miego trūkumo.
Naudojant riešo kraujospūdžio matuoklį, rezultatai dažnai yra netikslūs, ypač senesniems pacientams. Pagal 2016 m. tyrimą, riešo matuokliai gali parodyti net 15–20 mmHg klaidą.
Rekomenduojama naudoti aukščiausios klasės viršutinės rankos matuoklius, kurie yra prieinami Eurovaistinėse už 30–60 €. Jie turi būti kalibruojami kas 12 mėnesių.
Pacientas turi matuoti kraujospūdį po 5 minučių poilsio, sėdint, su atsirėmusiomis rankomis. Matuoti reikia rytą ir vakarą, po 2–3 dienų, ir užrašyti rezultatus.
Šeimos gydytojas gali naudoti šiuos duomenis, kad nustatytų, ar vaistas veikia, ar reikia keisti dozę. Netikslūs matavimai gali sukelti neteisingą terapiją – tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl pacientai vis dar turi aukštą kraujospūdį.