Kodėl nosies lašai sukelia kraujospūdžio šuolius?
Nereceptiniai nosies lašai dažnai turi vasookonstriuktorius, tokious kaip oxymetazoliną ar phenylephriną. Jie susiaurina kraujagysles nosies gleivinėje, kad sumažintų užsikimšimą. Tačiau šie veiklioji medžiaga gali patekti į kraują ir sukelia viso kūno kraujagyslių susiaurėjimą.
Tai ypač pavojinga žmonėms su hipertenzija. Kraujagyslių susiaurėjimas kelia didesnį pasipriešinimą kraujo srautui, o tai iš karto padidina kraujospūdį. Šis šuolis gali būti net 20–40 mm Hg virš įprasto lygio.
Šeimos gydytojas (PSDF) dažnai matuoja kraujospūdį pacientams, kurie atneša skundus dėl galvos skausmo ar širdies plakimo po nosies lašų vartojimo. Daugelis net nežino, kad paprasti lašai gali būti tokie pavojingi.
Net jei jūsų kraujospūdis yra gerai kontroliuojamas vaistais, šie nereceptiniai preparatai gali sunaikinti visą terapijos efektą per keletą valandų.
Kokie nereceptiniai vaistai yra pavojingiausi?
Ne visi nosies lašai yra vienodai pavojingi. Pavojingiausi yra tie, kurie turi simpatomimeticus – medžiagas, kurios imituoja nervų signalus, skatinančius kraujagyslių susiaurėjimą.
Štai trys pagrindinės rizikingos medžiagos, kurias reikia išvengti:
- Oxymetazolinas – dažniausiai naudojamas „Afrin“ ir panašiuose produktuose
- Phenylephrinas – dabar dažniausiai naudojamas vietoj pseudoefedrino, bet vis dar stipriai veikia kraujospūdį
- Pseudoefedrinas – nors jis yra už priežiūros pulto, jis yra galingas vasookonstriuktorius ir gali sukelti šuolius net 30 mm Hg
Net jei ant pakuotės rašoma „nepaveikia kraujospūdžio“, tai dažnai yra klaidinga informacija. Šios medžiagos veikia visą kūną, ne tik nosį.
Žinoma, kai kurie lašai turi tik natūralius komponentus, tokious kaip druskingas rūgščių tirpalas, kurie nesukelia šuolių. Jie yra saugesni, bet dažnai mažiau veiksmingi.
Kada kraujospūdis tampa pavojingai aukštas?
Kraujospūdžio šuolis dėl nosies lašų nėra vienodas visiems. Jis priklauso nuo amžiaus, svorio, vaistų, kuriuos vartojate, ir kitų sveikatos būklės veiksnių.
Senesniems pacientams (65+), ypač tiems, kurie vartoja beta-blokatorius ar diuretikus, šuoliai gali būti labai staigūs ir ilgai trunkantys. Kai kurie tyrimai rodo, kad šis poveikis gali trunkti iki 8 valandų.
Štai kada reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją:
| Situation | Veiksmas |
|---|---|
| Kraujospūdis virš 160/100 mm Hg po lašų | Skambinkite į PSDF arba eikite į kliniką |
| Galvos skausmas, matymo sutrikimai, kvėpuoti sunkiai | Skubus medicininis pagalba – 112 |
| Kraujospūdis kyla dažnai po kiekvieno lašo vartojimo | Stabdykite vaistą ir konsultuokitės su gydytoju |
Net jei jūsų kraujospūdis yra „tik“ 150/95, tai gali būti pavojinga, jei jūsų įprastas lygis yra 120/80. Kiekvienas šuolis kelia papildomą apkrovą širdžiai ir kraujagyslėms.
Kaip saugiai gydyti slogą, jei turite hipertenziją?
Ne visi slogos gydymo būdai yra pavojingi. Yra saugūs ir veiksmingi alternatyvūs sprendimai, kurie nesukelia kraujospūdžio šuolių.
Pirmiausia, naudokite druskingą rūgščių tirpalą – jis veikia mechaniniu būdu, išplauna gleivines ir nesukelia jokių farmakologinių poveikių. Galite pirkti jį bet kurioje Eurovaistinėje už 2–4 EUR.
Antra, naudokite humidifikatorių – drėgna orą lengvina kvėpuoti ir sumažina nosies užsikimšimą. Tai ypač naudinga naktį.
Trečia, gerkite daug skysčių – vandens, sultų, šiltų gėrimų. Tai skatina gleivinių išskyros išskyrimą.
Ketvirta, naudokite natūralius priemonių, tokias kaip šaltas kompresas ant kaktos ar šiltas dušas prieš miegą.
Neįtraukite vaistų su pseudoefedrinu, fenilefrinu ar oksimetazolinu. Net jei jie yra „nereceptiniai“, jie nėra saugūs jums.
Kokie simptomai rodo, kad lašai kenkia jūsų kraujospūdžiui?
Kai nosies lašai sukelia kraujospūdžio šuolį, kūnas duoda aiškius signalus. Daugelis žmonių juos ignoruoja, manydami, kad tai „tik sloga“.
Štai pagrindiniai įspėjimo ženklai:
- Stiprus galvos skausmas, ypač už akių ar kaktos
- Širdies plakimas ar netvarkingas širdies ritmas
- Sumišimas, silpnumas, netekimas orientacijos
- Matymo sutrikimai – dvejopas vaizdas, dėmės
- Trūkumas oro, net jei nesate fiziškai aktyvus
- Stiprus skausmas krūtinėje arba spaudimas
Jeigu jūs pastebite nors vieną iš šių simptomų po nosies lašų vartojimo, tai nėra „tik sloga“. Tai gali būti pradžia kraujagyslių pažeidimo, širdies krizės ar net insulto.
Nekeiskite vaistų savarankiškai. Niekada nepradėkite vartoti daugiau lašų, kad „paskubintumėte“ gydymą. Tai dar labiau pablogina situaciją.
Kaip stebėti kraujospūdį namuose saugiai?
Stebėjimas namuose yra būtinas, bet ne visi prietaisai yra patikimi. Tyrimai rodo, kad rankos kraujospūdžio matuokliai dažnai duoda netikslų rezultatą, ypač jei jie nėra kalibruoti ar naudojami netinkamai.
Geriausias variantas – aukštos kokybės viršutinės rankos matuoklis, kuris buvo patikrintas ir kalibruotas pagal tarptautinius standartus. Jį galima nusipirkti už 50–80 EUR bet kurioje Eurovaistinėje.
Stebėkite kraujospūdį:
- Prieš vartojant bet kokius nosies lašus
- 30 minučių po jų vartojimo
- Kitą rytą, jei jaučiate netvarkingą širdies ritmą
Užrašykite visus matavimus – datą, laiką, rezultatą ir ką vartojote. Tai padės šeimos gydytojui nustatyti, ar lašai yra jūsų kraujospūdžio šuolių priežastis.
Niekada neitinkinkite rankos matuoklio. Tyrimai (Casiglia et al., 2016) rodo, kad jie dažnai neteisingai rodo aukštą kraujospūdį, kuris gali sukelti neteisingą panicą ar net neteisingą vaistų keitimą.
Kada reikia eiti į gydytoją – kokie rizikos signalai?
Dažnai žmonės laukia, kol jaučiasi blogai, kol tampa sunku kvėpuoti ar iškyla kraujospūdis virš 180/110. Tai per vėlu.
Jeigu turite hipertenziją ir norite naudoti bet kokius nereceptinius vaistus nuo slogos, pirmiausia konsultuokitės su šeimos gydytoju (PSDF). Jis gali patarti, kuris vaistas yra saugiausias jūsų atveju.
Skubiai kreipkitės į gydytoją, jei:
- Kraujospūdis kyla dažnai po kiekvieno lašo vartojimo
- Esate senesnis nei 65 metų ir vartojate daugiau nei vieną vaistą nuo kraujospūdžio
- Esate nėščia arba sergate cukriniu diabetu
- Matote kraujo iš nosies arba netekate sąmonės
- Esate įprastai kontroliuojamas, bet šiuo metu jaučiate stiprų silpnumą
Ne visi šeimos gydytojai gali iš karto atsakyti į šį klausimą, bet jie turi prieigą prie klinikų ir gali nukreipti į specialistą. Niekada nesitikėkite, kad „tik pasitikrinsite“ po kelių dienų – kraujospūdžio šuoliai gali sukelti insultą per valandą.