Kas yra metabolinis sindromas ir kodėl jis kenkia arterijoms?
Metabolinis sindromas – tai keli rizikos veiksniai, kurie kartu padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Jį sudaro: padidėjęs pilvo riebumas, aukštas kraujospūdis, padidėjęs cukraus lygis kraujyje, sumažėjęs HDL cholesterolis ir padidėjęs trigliceridų lygis. Šie veiksniai nėra atskiri – jie tarpusavyje susiję per insulinui atsparumą.
Insulinui atsparumas reiškia, kad kūno ląstelės nebegali efektyviai naudoti insulino, kad į jas patektų gliukozė. Tai sukelia padidėjusį insulino lygį kraujyje, kuris tiesiogiai veikia kraujagyslių sienelę. Insulinas stimuluoja endotelio ląstelių, kurios apgaubia kraujagysles, gamybą, o tai sukelia uždegimą ir padidina arterijų standumą.
Šis procesas vyksta tyliai, be simptomų, kol arterijos tampa pernelyg standžios, kad efektyviai pritaikytųsi kraujospūdžio svyravimams. Tai yra vienas pagrindinių priežasčių, kodėl daugelis žmonių staiga patiria širdies priepuolį ar insultą.
Šeimos gydytojas (PSDF) dažnai aptinka metabolinį sindromą per reguliarų kraujo tyrimą arba per aukštą kraujospūdį, kuris neatsako į vieną vaistą. Nėra būtina laukti, kol pasireiškia simptomai – ankstyva diagnozė gali išvengti ilgalaikių pasekmių.
Insulinui atsparumas: pagrindinis mechanizmas, kuris standina arterijas
Insulinui atsparumas yra ne tik cukrinio diabeto priežastis – jis yra pagrindinis mechanizmas, kuris pažeidžia kraujagyslių funkciją. Kai kūnas nebegali efektyviai naudoti insulino, jis pradeda gaminti daugiau jo, kad palaikytų normalų gliukozės lygį. Šis hiperinsulinizmas veikia endotelį – vidinę kraujagyslių sienelę – ir sukelia vaskulinį uždegimą.
Šis uždegimas sumažina nitroksido (NO) gamybą, kuris yra natūralus kraujagyslių plėtėjas. Be NO, arterijos tampa siauresnės ir standesnės. Tai padidina kraujospūdį, net jei širdis dar nepradėjo stipriau plakti.
Studijos rodo, kad net be svorio metimo, mažesnės maisto priėmimo laikotarpio strategijos gali pagerinti insulino jautrumą ir sumažinti kraujospūdį. Tai yra svarbu, nes daugelis žmonių negali ar nenori kentėti griežtų dietų.
Insulinui atsparumas yra ypač dažnas tarp žmonių su pilvo riebumu, net jei jų bendras svoris yra normalus. Tai reiškia, kad net jei jūs „nebuvote storas“, galite turėti metabilinį sindromą.
Kokie veiksniai labiausiai padidina riziką?
- Pilvo riebumas – apimtis daugiau nei 94 cm vyrams ir 80 cm moterims
- Mažas HDL cholesterolis – mažiau nei 1,0 mmol/L vyrams ir 1,3 mmol/L moterims
- Padidėjęs trigliceridų lygis – virš 1,7 mmol/L
- Padidėjęs tuščiųjų kraujų gliukozės lygis – virš 5,6 mmol/L
- Kraujospūdis 130/85 mmHg arba aukštesnis
- Netinkamas miegas – mažiau nei 6 valandų per naktį
- Dažnas cukraus vartojimas – ypač gėrimai su cukrumi
- Trūkumas fizinio aktyvumo – mažiau nei 150 min per savaitę
Šie veiksniai dažnai pasitaiko kartu, o ne atskirai. Dauguma žmonių, turinčių tris ar daugiau iš šių požymių, net nežino, kad turi metabolinį sindromą. Jie tik žino, kad jų kraujospūdis nesumažėja, net jei vartoja vaistus.
Šeimos gydytojas PSDF dažnai nustato šį sindromą per metinį sveikatos patikrinimą, kai matyti keletas šių rodiklių. Nėra būtina turėti cukrinį diabetą – netgi „priešdiabetas“ jau yra pakankamas rizikos veiksnys.
Kokios mokslinės įrodymai parodo ryšį tarp insulino atsparumo ir arterijų standumo?
| Studija | Rezultatas |
|---|---|
| Sutton EF ir kt. (2018) | Apribojus maisto priėmimo laikotarpį iki 8 valandų per dieną, net be svorio metimo, padidėjo insulino jautrumas ir sumažėjo kraujospūdis |
| Moran A ir kt. (2002) | Insulinui atsparumas vyksta jau paauglystėje ir yra susijęs su hormonų pusiausvyros sutrikimais, kurie veikia kraujagyslių funkciją |
| Te Morenga LA ir kt. (2014) | Didelis cukraus vartojimas yra susijęs su aukštesniu kraujospūdžiu, net jei nebuvo padidėjęs svoris |
Šios studijos rodo, kad insulinui atsparumas nėra tik metabolinis sutrikimas – jis yra vaskulinis sutrikimas. Net jei žmogus neturi cukrinio diabeto, jis gali turėti padidėjusį kraujospūdį dėl šio mechanizmo.
Įdomu tai, kad šie poveikiai vyksta net be svorio metimo. Tai reiškia, kad net jei jūs negalite ar nenorite numesti svorio, keičiant maisto rinkinį ir laikotarpį, galite pagerinti savo kraujagyslių sveikatą.
Šios studijos taip pat parodo, kad cukraus vartojimas yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, net jei jis nėra susijęs su riebumu. Tai yra svarbu Lietuvoje, kur daug žmonių vartoja gėrimus su cukrumi, konservuotus produktus ir saldumynus.
Kaip šeimos gydytojas diagnozuoja metabolinį sindromą ir arterijų standumą?
Šeimos gydytojas (PSDF) diagnozuoja metabolinį sindromą, kai pacientas turi tris ar daugiau iš penkių kriterijų: pilvo riebumas, aukštas kraujospūdis, aukštas gliukozės lygis, sumažėjęs HDL ir padidėjęs trigliceridų lygis. Šie rodikliai nustatomi per kraujo tyrimą ir matavimus.
Arterijų standumas nėra tiesiogiai matuojamas įprastiniu kraujospūdžio matavimu. Tačiau jį galima įvertinti per pulse wave velocity (PWV) – tai yra greitis, kuriuo kraujas sklinda per arterijas. Kuo greičiau sklinda, tuo standesnės arterijos.
Šiuo metu PWV nėra standartinis tyrimas visose Lietuvos klinikose, bet jis prieinamas kai kuriose privačiose klinikose ir didesniuose centruose. Jei šeimos gydytojas įtaria metabolinį sindromą, jis gali nukreipti į endokrinologą ar kardiologą, kuris gali atlikti papildomus tyrimus.
Be to, dažnai atliekami kraujo tyrimai: HbA1c, insulino lygis, C-peptidas, lipido profilis. Šie tyrimai padeda nustatyti, ar yra insulinui atsparumas, net jei gliukozės lygis dar nėra aukštas.
Dažnai pacientai atvyksta į vaistinę (Eurovaistinė) dėl aukšto kraujospūdžio, bet nežino, kad jų problema yra gilu. Vaistinės darbuotojai gali paminėti, kad reikia pasikonsultuoti su gydytoju, bet ne gali atlikti diagnozės.
Kaip gydyti metabolinį sindromą be vaistų?
Gydyti metabolinį sindromą reikia ne vaistais, o gyvensena keitimu. Vaistai gali sumažinti kraujospūdį, bet ne panaikina pagrindinės priežasties – insulinui atsparumo. Be to, daugelis vaistų, pvz., diuretikai, gali pabloginti insulino jautrumą.
Pagrindiniai veiksmai: mažinti cukraus vartojimą, ypač gėrimus su cukrumi; mažinti perdirbtų angliavandenių kiekį; valgyti daugiau daržovių, vaisių, riešutų ir žuvies; valgyti 3 kartus per dieną, ne dažniau; išlaikyti 7–8 valandų miego laikotarpį.
Įdomu tai, kad net 10–15 minučių greito vaikščiojimo po valgio gali sumažinti gliukozės skrydį. Tai yra vienas paprasčiausių ir efektyviausių būdų pagerinti insulino jautrumą.
Fizinis aktyvumas turi būti kasdienis – net jei tai yra tik vaikščiojimas. Kiekvienas 1000 žingsnis per dieną sumažina riziką. Nereikia sporto salės – reikia judėjimo.
Stresas taip pat padidina insulino atsparumą. Rekomenduojama praktikuoti kvėpavimo pratimus, meditaciją ar tiesiog 10 minučių tylėjimo po darbo. Tai nėra „švelnus“ patarimas – tai medicininis reikalavimas.
Kada reikia eiti į šeimos gydytoją?
Eikite į šeimos gydytoją, jei turite bent du iš šių požymių: pilvo riebumas, aukštas kraujospūdis, dažnai jaučiate nuovargį po valgio, dažnai norite valgyti saldumynus, arba jūsų kraujo tyrimai rodo padidėjusį trigliceridų ar sumažėjusį HDL lygį.
Net jei jūsų kraujospūdis yra „tik šiek tiek“ aukštas – pvz., 135/85 – ir jūs jaustis gerai, tai jau yra rizikos ženklas. Daugelis žmonių miršta dėl širdies priepuolio, nes jie manė, kad „nėra jokio simptomo“.
Jeigu jūsų vaistas nuo kraujospūdžio neveikia, arba jums reikia daugiau nei vieno vaisto, tai gali būti požymis, kad problema yra gilu – ne tik kraujospūdis, bet ir metabolinis sindromas.
Nekeiskite vaistų savarankiškai. Jei jūsų kraujospūdis yra 160/100 ar aukštesnis, eikite į kliniką nedelsdami. Jei jūsų kraujospūdis yra 140/90 ar aukštesnis daugiau nei 3 savaites, net jei jūs jaustis gerai, susisiekite su PSDF.
Visiems, kas turi 40 metų ar daugiau, rekomenduojama kasmet atlikti kraujo tyrimą ir matuoti pilvo apimtį. Tai brangiau nei vaistai – bet brangiau nei insultas.