Kas vyksta su kraujospūdžiu per fizinį krūvį
Per fizinį krūvį širdis pradeda stipriau ir dažniau plakti, kad užtikrintų pakankamą kraujo srautą raumenims. Tai natūrali fiziologinė reakcija. Kraujospūdis, ypač sistolinis, dažnai kyla iki 160–200 mm Hg, o diastolinis – iki 80–90 mm Hg. Šis pokytis yra laikinas ir išnyksta po 5–10 minučių po krūvio pabaigos.
Jeigu kraujospūdis po krūvio nekrinta į pradinį lygį per 15 minučių, tai gali būti signolas apie nekontroliuotą hipertenziją. Šeimos gydytojai (PSDF) Lietuvoje dažnai pastebi, kad pacientai, neturintys diagnozuotos hipertenzijos, turi netinkamą kraujospūdžio reakciją į krūvį – tai gali būti pirmasis įspėjimas.
Ne visi žmonės reaguoja vienodai. Jaunesni asmenys dažnai turi labiau išreikštą reakciją, o senesni – mažesnę, bet ilgesnę. Svarbu stebėti ne tik skaičius, bet ir jausmus: galvos skausmas, sunkumas kvėpuoti ar širdies plakimas gali būti rimtesni ženklai nei patys skaičiai.
Kada kraujospūdis yra per aukštas per krūvį
Kai sistolinis kraujospūdis viršija 210 mm Hg arba diastolinis – 110 mm Hg per fizinį krūvį, tai yra pavojinga riba. Toks pokytis gali būti susijęs su nežinoma širdies liga, nepakankamu kraujotakos reguliavimu arba nepakankamu vaistų poveikiu.
Žmonės, kurie vartoja antihypertensinius vaistus, bet vis dar turi aukštą kraujospūdį, ypač jei jis kyla virš 200/110 mm Hg, turi būti atidžiai stebimi. Toks reiškinys dažnai pasitaiko tarp 50–70 metų amžiaus pacientų, kurie neturi reguliariai stebėto kraujospūdžio.
Europos ir Lietuvos klinikos rekomenduoja, kad asmenys su žinoma hipertenzija neturėtų atlikti intensyvių krūvių, jei jų kraujospūdis prieš pradėdami yra virš 180/110 mm Hg. Tokiu atveju reikia konsultuotis su šeimos gydytoju prieš pradėdami arba pratęsdami treniruotes.
7 ženklai, kad reikia nutraukti fizinį krūvį
- Kraujospūdis virš 210/110 mm Hg, net jei jis kyla tik vieną kartą
- Stiprus galvos skausmas, ypač už akių ar nugaros dalyje
- Netikėtas sunkumas kvėpuoti, net po mažo krūvio
- Širdies plakimas, kuris nepradeda lėtėti po krūvio pabaigos
- Pykinimas, vėmimas arba galvos svaigimas
- Stiprus skausmas krūtinėje arba spaudimas, kuris plinta į ranką ar kaklą
- Netikėtas silpnumas, nesąmonės būklė arba akies regėjimo sutrikimas
Šie simptomai nėra „paprasčiausias nuovargis“. Jie gali būti pirmieji įspėjimai apie širdies nepakankamumą, aortos aneurizmą ar net širdies priepuolį. Lietuvos šeimos gydytojai dažnai gali nustatyti šiuos rizikos veiksnius per reguliarų kraujospūdžio stebėjimą.
Jeigu jūsų kraujospūdis kyla per krūvį ir jaučiate vieną iš šių simptomų, nutraukite krūvį nedelsdami. Niekada nebandykite „išsilaikyti“ – tai gali kainuoti sveikatą.
Kraujospūdžio matavimas prieš ir po krūvio: kaip teisingai
| Veiksmas | Rekomenduojama | Klaida |
|---|---|---|
| Prieš krūvį | Atsikelti, sėdėti 5 min, nevartoti kofeiną 30 min prieš | Matuoti iš karto po įėjimo į sporto salę |
| Po krūvio | Matuoti po 5 min atsigavimo, sėdint | Matuoti stovint arba iš karto po sustojimo |
| Įrengimas | Naudoti rankos manžetę, ne per ranką | Naudoti rankos arba riešo prietaisus (Eurovaistinės parduodami) |
Įprastai naudojami riešo kraujospūdžio matuokliai, kuriuos dažnai parduoda Eurovaistinės, yra netikslūs, ypač kai žmogus yra pavargęs arba širdis plakia greitai. Tyrimai parodė, kad riešo prietaisai gali parodyti klaidingai aukštesnį arba žemesnį kraujospūdį iki 20 mm Hg.
Geriausia naudoti standartinį rankos manžetės prietaisą, kurį galima nusipirkti už 30–50 EUR. PSDF dažnai rekomenduoja pacientams turėti tokį prietaisą namuose ir matuoti kraujospūdį prieš ir po treniruotės, ypač jei yra žinoma hipertenzija.
Kokie fiziniai krūviai yra saugūs su hipertenzija
Ne visi fiziniai krūviai yra vienodi. Aerobiniai pratimai – vaikščiojimas, plaukimas, dviratis – yra geriausi pasirinkimai. Jie padeda mažinti kraujospūdį ilgalaikėje perspektyvoje, net jei trumpalaikė reakcija yra išreikšta.
Rekomenduojama pradėti nuo 20–30 minučių vaikščiojimo 5 dienas per savaitę. Greitis neturi būti didelis – svarbu pastovumas. Po 4–6 savaičių galima palaipsniui didinti trukmę iki 45 minučių.
Atsargiai reikia elgtis su jėgos pratimais. Kėlimas sunkių svorų, ypač su užlaikymu kvėpavimo, gali staigiai pakelti kraujospūdį. Jei naudojate svorius, naudokite lengvesnius, daugiau kartų, ir niekada neužlaikykite kvėpavimo.
Ypatingai svarbu vengti pratimų, kurie reikalauja įtampos, pvz., „vėžio“ ar „kėlimo į viršų“ su kėdėmis. Šie pratimai gali sukelti kraujospūdžio šuolius, kurie yra pavojingi, ypač senesniems asmenims.
Kada kreiptis į šeimos gydytoją dėl kraujospūdžio reakcijos
Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei po fizinio krūvio kraujospūdis nekrenta į pradinį lygį per 30 minučių. Tai yra vienas iš pagrindinių įspėjimų, kurie dažnai ignoruojami. Daugelis pacientų Lietuvoje mano, kad „širdis turi dirbti“, bet tai gali būti pavojinga klaida.
Taip pat kreipkitės, jei: kraujospūdis prieš krūvį yra virš 160/100 mm Hg; jaučiate širdies plakimą, net kai esate ramus; arba turite šeimos istoriją apie širdies ligas, net jei jūsų kraujospūdis yra „normalus“.
PSDF gali paskirti holterio kraujospūdžio stebėjimą arba širdies ultragarsą, jei yra įtariama, kad kraujospūdžio reakcija yra nepakankamai kontroliuojama. Tokios diagnostikos kaina Lietuvoje svyruoja nuo 40 iki 80 EUR, priklausomai nuo klinikos.
Nebandykite savarankiškai keisti vaistų dozės arba pradėti intensyvesnius pratimus be gydytojo patvirtinimo. Net jei jūsų kraujospūdis yra „tik šiek tiek“ aukštas, tai gali būti pakankamai pavojinga.
Kaip ilgalaikis fizinis aktyvumas paveikia kraujospūdį
Reguliarus fizinis aktyvumas yra vienas iš efektyviausių būdų kontroliuoti hipertenziją be vaistų. Studijos rodo, kad kasdienis vaikščiojimas 30 minučių gali sumažinti sistolinį kraujospūdį iki 5–8 mm Hg per keletą mėnesių.
Šis poveikis yra susijęs su kraujagyslių elastingumo pagerėjimu, mažesniu periferiniu pasipriešinimu ir mažesniu simpatinės nervų sistemos aktyvumu. Tai yra natūralus, bešalutinis būdas sumažinti riziką dėl širdies ir kraujagyslių ligų.
Be to, fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti svorį, mažina stresą ir pagerina miego kokybę – visi šie veiksniai turi tiesioginį poveikį kraujospūdžiui. Lietuvos šeimos gydytojai dažnai rekomenduoja pradėti nuo 10–15 minučių vaikščiojimo po valgymo, ypač jei pacientas yra neaktyvus.
Net jei jūsų kraujospūdis yra kontroliuojamas vaistais, fizinis aktyvumas daro papildomą apsaugą. Tai nėra „papildomas“ pasirinkimas – tai būtinas gydymo komponentas.