Kraujospūdžio krizė: kas tai ir kodėl ji yra pavojinga
Kraujospūdžio krizė – tai staigus, dažnai pavojingas aukšto kraujospūdžio padidėjimas, kuris gali sukelti organų pažeidimus. Dažnai ji atsiranda be aiškių simptomų, todėl daugelis žmonių nežino, kad jų kraujospūdis yra kritiškai aukštas, kol atsiranda rimtų pasekmių. Lietuvoje kasmet apie 15 % suaugusiųjų turi nekontroliuojamą hipertenziją, o daugelis iš jų neturi reguliariai matuojamo kraujospūdžio.
Šeimos gydytojas (PSDF) dažnai aptinka kraujospūdžio krizę tik tada, kai pacientas atvyksta su galvos skausmu, kvėpuojant sunkiai ar netekęs sąmonės. Nėra jokios „saugios“ ribos, kai kraujospūdis tampa „krize“ – tai priklauso nuo paciento būklės, amžiaus ir esamų ligų. Svarbu žinoti, kada reikia skambinti 112, o kada galima veikti savarankiškai.
Ne visi aukšti skaičiai reiškia krizę. Jei jūsų kraujospūdis yra 180/110 mmHg, bet jūs jaučiatės gerai, tai nereiškia, kad reikia greitosios pagalbos. Tačiau jei prie aukšto kraujospūdžio pridedamas skausmas krūtinėje, sunkumas kvėpuoti ar netekimas sąmonės – tai skambinkite 112 nedelsdami.
Kokie simptomai rodo, kad tai tikrai kraujospūdžio krizė
Kraujospūdžio krizė dažnai pasireiškia ne tik aukštu skaičiumi, bet ir kūno reakcijomis. Dažniausi simptomai – stiprus galvos skausmas, ypač naktį ar ryte, širdies plakimas, kvėpuojant sunkiai, pykinimas, matymo sutrikimai, prakaitavimas ir nervozumas. Kai kurie pacientai jaučia šilumą veide arba jautrų odą.
Ypač pavojingi yra simptomai, susiję su smegenimis ir širdimi: prarasta sąmonė, nesuprantamas kalba, vienos pusės silpnumas, stiprus skausmas krūtinėje, kuris plinta į kairią ranką ar žandą. Tai gali būti pirmieji udaro ar širdies priepuolio požymiai.
Ne visi simptomai yra aiškūs. Kai kurie pacientai, ypač senyvo amžiaus, jaučia tik nuovargį, nesuprantamą baimę ar netikėtą pykinimą. Šie „tikslūs“ simptomai dažnai praleidžiami kaip „paprasčiausias nuovargis“.
Štai kokie simptomai reikalauja nedelsiant skambinti 112:
- Stiprus galvos skausmas, kuris nesibaigia po vaistų
- Neįprastas kalbos sutrikimas ar nesuprantama kalba
- Viename kūno pusėje silpnumas arba paralyžius
- Stiprus skausmas krūtinėje, kuris plinta į kaklą ar ranką
- Netekimas sąmonės arba sunkus kvėpuojant
Kada skambinti 112, o kada užtenka vaistų namuose
Jeigu jūsų kraujospūdis yra aukštesnis nei 180/110 mmHg, bet jūs jaučiatės gerai – nesiskubinkite skambinti 112. Pirmiausia atsargiai vartokite savo įprastus hipertenzijos vaistus, kuriuos jums išrašė šeimos gydytojas. Dažnai pakanka vieno dozės, kad kraujospūdis pradėtų kristi per 30–60 minučių.
Jeigu po 30 minučių kraujospūdis nesumažėjo arba pradėjo atsirasti simptomai, kuriuos aprašėme anksčiau – skambinkite 112. Niekada nevartokite vaistų, kurių jums nebuvo išrašyta, net jei jie yra „panašūs“ į tą, kurį vartojate.
Dažnai pacientai vartoja papildomus vaistus, nes jie girdi, kad „kai kurie vaistai veikia greičiau“. Tai gali sukelti pernelyg didelį kraujospūdžio kritimą, kuris yra dar pavojingesnis nei aukštas kraujospūdis.
Ne visi vaistai veikia vienodai. Kai kurie, kaip nifedipinas, veikia greitai, bet gali sukelti širdies ritmo sutrikimus. Jų vartojimas be gydytojo nurodymo yra pavojingas. Lietuvos vaistinėse, tokiose kaip Eurovaistinė, galima nusipirkti tik tuos vaistus, kurie yra išrašyti gydytojo.
Kaip teisingai matuoti kraujospūdį namuose – klaidos, kurias daro daugelis
Neteisingas kraujospūdžio matavimas namuose gali sukelti neteisingą sprendimą – ar skambinti 112, ar ne. Daugelis naudoja rankos manžetę, nors moksliniai tyrimai rodo, kad rankos matuokliai dažnai duoda netikslų rezultatą, ypač senyvo amžiaus žmonėms. Pagal 2016 m. tyrimą, rankos matuokliai gali parodyti klaidingai aukštesnį kraujospūdį iki 20 mmHg.
Teisingai matuoti reikia: sėdėti ramiai 5 minutes, kojos ant grindų, nespaudžiant rankos, manžetė ant nespaudžiamo aukščio, nekalbant, nejudinant. Matuokite abiejose rankose pirmą kartą, o vėliau – ta pačia, kurioje buvo aukštesnis skaičius.
Dažnai žmonės matuoja po kavos, rūkymo ar streso. Tai neteisinga. Matuokite ryte prieš valgant ir vakare prieš miegą. Užfiksuokite rezultatus žurnalą – tai padės šeimos gydytojui nustatyti, ar vaistai veikia.
Štai kaip teisingai matuoti kraujospūdį namuose:
| Veiksmas | Ką daryti |
|---|---|
| Laikas | Ryte prieš valgį, vakare prieš miegą |
| Pozicija | Sėdėti, kojos ant grindų, nespaudžiant rankos |
| Manžetė | Ant nespaudžiamo aukščio, ne per laisvai |
| Veiklos | Nekalbėti, nejudėti, nevartoti kofeiną 30 min prieš |
| Dažnumas | 2 kartus per dieną, 7 dienas iš eilės |
Kokie vaistai naudojami namuose – ką sako Lietuvos šeimos gydytojai
Lietuvos šeimos gydytojai dažniausiai rekomenduoja vaistus iš kelių grupių: ACE inhibitoriai, ARB, kalcio kanalų blokatoriai ir diuretikai. Jie veikia skirtingai, ir pasirinkimas priklauso nuo paciento amžiaus, kitų ligų ir reakcijos į vaistus.
Ne visi vaistai veikia vienodai. Pavyzdžiui, nifedipinas veikia greitai, bet gali sukelti galvos svaigimą. Betablokuotojai dažnai naudojami, jei yra širdies ritmo sutrikimų. Diuretikai naudojami, jei yra skysčių laikymo požymių.
Dažnai pacientai vartoja vaistus tik tada, kai jaučiasi blogai. Tai klaida. Hipertenzijos vaistai veikia ilgalaikiai – jie turi būti vartojami kasdien, net jei jūs jaučiatės gerai. Jei nesate tikras, ar vartojate teisingą dozę – skambinkite šeimos gydytojui.
Vaistų kainos Lietuvoje: ACE inhibitoriai – nuo 1,50 € iki 4 € už mėnesį, ARB – nuo 2 € iki 5 €, kalcio kanalų blokatoriai – nuo 1,80 € iki 6 €. Diuretikai dažnai pigesni – nuo 0,80 € iki 2 €. Kainos gali skirtis tarp Eurovaistinės ir kitų vaistinių, bet ne daug.
Niekada nekeiskite vaistų pagal draugų patarimus ar interneto straipsnius. Kiekvienas pacientas yra unikalus. Net jei vaistas veikė kitoje šalyje, jis gali neveikti jums dėl genetinių ar metabolinių skirtumų.
Kokie veiksniai padidina kraujospūdžio krizės riziką Lietuvoje
Lietuvoje daugelis žmonių turi aukštą kraujospūdį dėl gyvenimo būdo. Per daug druskos, mažai judėjimo, rūkymas ir per daug alkoholio – tai pagrindiniai veiksniai. Daugelis senyvo amžiaus žmonių vartoja per daug druskos, nes jie įprato kepti maistą su druska, o ne su augalais.
Rūkymas yra vienas iš greičiausių kraujospūdžio padidėjimo priežasčių. Pagal 1992 m. tyrimą, sunkus rūkymas gali sukelti ilgalaikį kraujospūdžio padidėjimą, net jei jūs rūkote tik vieną cigaretę per dieną.
Alkoholis – dar vienas pavojus. Daugelis Lietuvos gyventojų mano, kad „vieną stiklinę vyno“ nekenčia. Tačiau net 2–3 stiklinės per dieną gali padidinti kraujospūdį. Ypač pavojinga yra alkoholio vartojimas vakare – jis gali sukelti naktinius kraujospūdžio šuolius.
Stresas, net jei jis yra „psichologinis“, taip pat padidina kraujospūdį. Daugelis darbuotojų, ypač moterų, kurios dirba ir rūpinasi šeima, turi nuolatinį stresą, kuris neatsiranda tik dėl „paprasčiausio nuovargio“.
Kiti veiksniai: nutukimas, cukrinis diabetas, inkstų ligos ir genetika. Jei tėvai ar seneliai turėjo kraujospūdžio krizę – jūsų rizika yra didesnė. Tai nereiškia, kad jūs negalite išvengti krizės – tai reiškia, kad jums reikia daugiau dėmesio.
Kaip išvengti kraujospūdžio krizės – praktinės rekomendacijos iš Lietuvos klinikų
Kraujospūdžio krizės išvengimas – tai ne tik vaistai. Tai kasdienis gyvenimo būdas. Daugelis Lietuvos šeimos gydytojų rekomenduoja tris pagrindinius dalykus: maistas, judėjimas ir miegas.
Maistas: sumažinkite druską iki 5 g per dieną. Druska yra ne tik druskoje – ji yra duonos, konservų, kumpio, sūrio ir net kai kurių vaistų sudėtyje. Naudokite augalus, svogūnus, česnakus ir rūgščių augalus kaip pakeitimus.
Judėjimas: kiekvieną dieną eikite 30 minučių. Ne bėgite, ne važiuokite į sporto salę – tiesiog eikite. Tai sumažina kraujospūdį 5–10 mmHg. Jei esate senyvo amžiaus, eikite su pėdos stulpu arba su draugu.
Miegas: miegokite 7–8 valandas. Naktinis miego trūkumas padidina kraujospūdį. Daugelis Lietuvos gyventojų miega per mažai dėl darbo, vaikų ar televizoriaus.
Kiti patarimai: nevartokite kofeiną po 14 val. Niekada nevartokite vaistų be recepto. Kas 6 mėnesių matuokite kraujospūdį vaistinėje – Eurovaistinėse dažnai yra nemokami matavimai.
Jeigu jūsų kraujospūdis yra 140/90 ar aukštesnis – skambinkite šeimos gydytojui. Ne laukite krizės. Profilaktika yra lengvesnė nei gydymas.