Kokį poveikį kava turi kraujospūdžiui – faktai pagal tyrimus
Kava yra viena dažniausiai vartojamų kofeiną turinčių gėrybių Lietuvoje. Daugelis pacientų, kuriems diagnozuota hipertenzija, klausia šeimos gydytojo: ar galiu gerti kavą? Kofeiną turinčios gėrybės gali laikinai padidinti kraujospūdį, ypač tada, kai jų vartojimas yra netikėtas arba dažnas. Šis poveikis yra laikinas – dažniausiai truksta iki 3 valandų.
Tačiau nuolatiniai kavos vartotojai dažnai vysto toleranciją. Tyrimai rodo, kad reguliariai gėrę kavos žmonės neturi ilgalaikio kraujospūdžio padidėjimo. Tai reiškia, kad kava nebuvo nustatyta kaip hipertenzijos priežastis, o ne tik laikinas stimuliacinis efektas.
Lietuvos šeimos gydytojai dažnai rekomenduoja pacientams stebėti savo kraujospūdį po kavos gėrimo. Jei spaudimas pakyla daugiau nei 20 mmHg, verta apsvarstyti kavos vartojimo mažinimą. Dauguma pacientų gali saugiai gerti 1–2 filizankes per dieną, jei nėra kitų rizikos veiksnių.
Ne visi kavos gėrimai yra vienodi. Kavos gėrimai su cukrumi ar kremu gali padidinti riziką dėl svorio padidėjimo, kas netiesiogiai veikia kraujospūdį. Eurovaistinėse parduodamos kavos kapsulės kainuoja nuo 0,30 € iki 0,80 € už vieną, o kavos milteliai – nuo 5 € iki 15 € už 250 g.
Ar arbata padidina kraujospūdį? Skirtingos rūšys, skirtingi poveikiai
Arbatos poveikis kraujospūdžiui yra sudėtingesnis nei kavos. Žaliosios arbatos, raudonosios arbatos ir grynoji arbata turi skirtingus biologiškai aktyvius junginius, kurie veikia kraujagysles skirtingai.
Žalioji arbata turi katechinių, kurie gali padidinti kraujagyslių elastingumą ir mažinti periferinę rezistenciją. Kai kurie tyrimai rodo, kad reguliarius žaliosios arbatos gėrimai gali švelniai sumažinti sistolinį kraujospūdį. Tai ypač svarbu pacientams su pradinėmis hipertenzijos formomis.
Raudonoji arbata, priešingai, dažnai turi daugiau kofeino nei žalioji, o jos poveikis gali būti panašus į kavos – laikinas spaudimo pakilimas. Tačiau jos turi ir antioksidantų, kurie gali kompensuoti šį efektą.
Ne visi žmonės reaguoja vienodai. Kai kurie pacientai, ypač senesnio amžiaus, gali pastebėti, kad po raudonosios arbatos jų spaudimas kyla. Šeimos gydytojai rekomenduoja stebėti savo reakciją ir užrašyti kraujospūdžio pokyčius po kiekvieno gėrimo.
Arbatos kainos Eurovaistinėse svyruoja nuo 2 € už 50 g žaliosios arbatos iki 8 € už 100 g raudonosios arbatos su aromatais. Kiekvienas gėrimas kainuoja mažiau nei 0,10 €.
Kofeiną turinčių gėrybių poveikis: kada jis pavojingas?
Kofeiną turinčių gėrybių poveikis kraujospūdžiui priklauso nuo daugelio veiksnių: amžiaus, svorio, genetikos, vaistų, kuriuos vartojate, ir reguliarumo.
Žmonėms, kurie neseniai pradėjo gerti kavą ar arbata, kofeiną gali sukelti laikiną kraujospūdžio pakilimą iki 10–15 mmHg. Tai nėra pavojinga, jei nėra kitų širdies ligų. Tačiau pacientams su sunkia hipertenzija, širdies nepakankamumu ar ritmo sutrikimais, šis poveikis gali būti rizikingas.
Šeimos gydytojai dažnai rekomenduoja išvengti kofeiną prieš medicininį tyrimą, nes jis gali sukelti „baltųjų chalatų“ efektą – spaudimo padidėjimą dėl streso, o ne dėl kofeinų.
Štai kada reikia atsargiai vartoti kofeiną:
- po nakties be miego
- po intensyvaus fizinio krūvio
- po alkoholio vartojimo
- jei vartojate stimuliuojančius vaistus
- jei turite nereguliarią širdies ritmą
Jeigu pastebite, kad po kavos ar arbatos jaučiate širdies plakimą, galvos svaigimą ar kvėpavimo sunkumą, tai gali būti signalas, kad reikia sumažinti kofeiną.
Kraujospūdžio matavimas namuose: kaip išvengti klaidingų rezultatų
Dažnai pacientai matuoja kraujospūdį namuose po kavos gėrimo ir neteisingai išvada, kad kava ilgalaikiai padidina spaudimą. Tačiau tai yra klaida, nes matavimas atliekamas netinkamu metu.
Žinoma, kad kofeiną turinčių gėrybių poveikis yra laikinas. Todėl kraujospūdį reikia matuoti ne anksčiau kaip po 30 minučių nuo paskutinio gėrimo. Daugelis pacientų matuoja kraujospūdį iš karto po kavos – ir gauna netikslų rezultatą.
Be to, daugelis naudoja riešo kraujospūdžio matuoklius, kurie yra mažiau tikslūs nei aukštinio rankos. Tyrimai rodo, kad riešo matuokliai gali parodyti net 15–20 mmHg skirtumą palyginti su standartiniu brachialiniu matavimu.
| Matavimo būdas | Tikslumas | Rekomenduojamas |
|---|---|---|
| Brachialinis (rankos) | Aukštas | Taip |
| Riešo matuoklis | Žemas | Ne |
| Viršutinės rankos (kaiščio) | Žemas | Ne |
Šeimos gydytojai rekomenduoja naudoti tik patikrintus, klinikinių tyrimų patvirtintus kraujospūdžio matuoklius. Jie kainuoja nuo 40 € iki 120 €, o dauguma jų yra prieinami Eurovaistinėse.
Kada reikia kreiptis į šeimos gydytoją dėl kavos ar arbatos?
Ne visi pacientai su hipertenzija turi išvengti kavos ar arbatos. Tačiau yra atvejai, kai šie gėrimai gali būti pavojingi ir reikia nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.
Jeigu po kavos ar arbatos gėrimo jūsų kraujospūdis pakyla daugiau nei 160/100 mmHg ir išlieka aukštas per daugiau nei 1 valandą, tai gali būti hipertenzijos krizės pradžia. Tokiu atveju reikia nedelsiant kreiptis į kliniką.
Taip pat reikia pasikalbėti su gydytoju, jei:
- pastebite, kad kavos ar arbatos vartojimas sukelia miego sutrikimus
- jaustėte širdies plakimą, dūžį arba kvėpavimo sunkumą
- netekote apetito ar praradote svorį be priežasties
- pradėjote vartoti naujus vaistus, kurie gali interaguoti su kofeinu
Šeimos gydytojas gali patikrinti, ar jūsų kraujospūdžio matavimai yra tikslūs, ar nėra kitų priežasčių, pvz., nerkų nepakankamumo ar hormoninių sutrikimų. Dauguma pacientų gali saugiai vartoti kavą ar arbata, jei jie stebi savo reakciją ir laikosi rekomendacijų.
Kokios alternatyvos kavai ir arbatai yra saugios hipertenzijos pacientams?
Jeigu norite sumažinti kofeiną, bet nenorite atsisakyti gėrimo, yra daug saugių alternatyvų. Daugelis pacientų Lietuvoje pasirenka žemą kofeiną turinčius arba visiškai be kofeiną turinčius gėrimus.
Žemą kofeiną turinčios kavos (dekofeinuota) yra prieinamos visose Eurovaistinėse. Jos kainuoja nuo 6 € iki 18 € už 250 g. Dekofeinuota kava turi mažiau nei 5 mg kofeiną per filizankę – tai yra mažiau nei 5 % standartinės kavos kiekio.
Be to, gali būti naudinga pereiti prie šilumos gėrimų, kurie neturi kofeiną:
- žolės arbatos (šalčių, raudonųjų grybų, krepšių)
- šilumos vanduo su citrina ir medumi
- šilumos vanduo su moliūgo sėklomis
- žemės riešutų pienas su šiluma
Šie gėrimai ne tik nesukelia kraujospūdžio pakilimo, bet ir gali padėti sumažinti stresą, kas netiesiogiai veikia spaudimą. Daugelis šeimos gydytojų rekomenduoja šiuos gėrimus kaip dalį dienos rutinos, ypač vakare.
Kodėl kofeiną turinčių gėrybių poveikis kiekvienam skiriasi?
Ne visi žmonės reaguoja į kofeiną vienodai. Tai priklauso nuo genetikos, metabolizmo greičio, amžiaus, svorio, vaistų ir netgi miego kokybės.
Kai kurie žmonės turi geną CYP1A2, kuris greitai metabolizuoja kofeiną. Jie gali gerti kavą be jokio poveikio kraujospūdžiui. Kiti turi lėtą metabolizmą – jie gali jausti poveikį net po vienos filizankės.
Senesni žmonės dažnai turi lėtesnį kofeinų metabolizmą, todėl jų kraujospūdis gali pakilti ilgiau. Vaikai ir jaunimo amžiaus žmonės dažnai turi didesnę toleranciją, bet tai nereiškia, kad jie gali vartoti daugiau – jų širdis dar vystosi.
Be to, kai kurie vaistai, pvz., antibiotikai, antidepresantai ar hormoniniai vaistai, gali sulėtinti kofeinų metabolizmą. Tai reiškia, kad net mažas kofeinų kiekis gali sukelti stipresnį poveikį.
Šeimos gydytojas gali padėti nustatyti, kaip jūsų kūnas reaguoja į kofeiną, naudodamas kraujospūdžio stebėjimą per kelias dienas. Tai yra daug tiksliau nei bendros rekomendacijos. Kiekvienas žmogus yra unikalus – ir tai turi būti atsižvelgiama į gydymo planą.