8 žingsniai, kaip apsaugoti pėdas nuo grybelio pirtyse ir baseinuose

Kodėl pirtyse ir baseinuose didėja grybelio rizika?

Pirtys ir baseinai – tai vienos dažniausių vietų, kur lengva užsikrėsti grybeliniu infekciniu ligos agentu. Aukšta drėgmė, šiltas oras bei dažna žmonių eiga sukuria idealų aplinką fungams daugintis.

Lietuvoje kasmet daugiau nei 15 % gyventojų susirga grybeline pėdų infekcija, daugiausia vasaros-mišriuoju sezonu, kai žmonės dažnai lankosi viešuosiuose pirtis ir baseinuose.

Šeimos gydytojas (PSDF) priminė, kad grybelio infekcija dažniausiai atsiranda per mikrotraumas odos ar nagų paviršiaus, o paskui infekcija greitai plinta drėgnose aplinkose.

Ypač rizikinga eiti be papuošalų pirties slenksčiuose, baseino pakrantėse ar po dušu – čia dažniausiai randami dermatofitai, tokie kaip Trichophyton rubrum.

Ką sako mokslo tyrimai apie grybelio plitimą viešuosiuose patalpose?

Dažnai pasikartojanti infekcija pirtyse ar baseinuose dažniausiai susijusi su neadekvataus higienos elgesiu. Tyrimai rodo, kad 30–40 % žmonių, reguliariai lankančių viešuosius baseinus, turi grybelinės infekcijos požymių, net jei jie nesiskunde.

Grybeliai gali ilgai išlikti gyvi ant paviršių – iki kelių savaičių, ypač jei patalpa nėra tinkamai išdžiūvusi ar dezinfikuota. Tai reiškia, kad net po kito lankytojo pėdos gali likti infekciniai sporų likučiai.

Lietuvos šeimos gydytojai dažnai pastebi, kad jaunesniems žmonėms grybelis dažniau atsiranda dėl neatsargaus elgesio viešuosiuose pirtis, o vyresniems – dėl mažesnės imuniteto apsaugos.

Diabetikams reikia ypač atsargiai elgtis – jų infekcijos rizika yra 2–3 kartus didesnė, kaip nurodyta Gupta et al. tyrimuose (British Journal of Dermatology, 1998).

8 būdai apsaugoti pėdas nuo grybelio viešuosiuose patalpose

Žemiau pateikti praktiniai, moksliškai pagrįsti žingsniai, kaip apsaugoti pėdas nuo grybelio pirtyse ir baseinuose. Jie remiasi Lietuvos šeimos gydytojų patirtimi ir tarptautiniais tyrimais.

1. Nevaikščioti batais be papuošalų – net pirties slenksčiuose.
2. Naudoti savo rankšluosčius ir papuošalus – niekada neperimti kitų.
3. Po baseino ar pirties išdžiūvęs pėdas prieš uždėti batus arba skarpetas.
4. Laikyti pėdas sausas – naudoti antifunginius pudrų ar pūslės šluostelės.
5. Neuždėti bendrų batų ar skarpetų – net tada, jei jie atrodo saugi.
6. Pasirinkti atvirus, gerai vėdinamus batus – uždari batai padidina drėgmę.
7. Reguliariai dezinfikuoti savo batus ir skarpetas – ypač po pirties ar baseino.
8. Jeigu pastebite odos atskyrimą ar nagų keitimąsi – kreipkitės į šeimos gydytoją.

Kokį apavimą ir skarpetas rinktis, kad sumažintumėte riziką?

Apavimo pasirinkimas – vienas svarbiausių profilaktikos elementų. Net jei naudojate viešuosiuose baseinuose papuošalus, netinkamas savo apavimas gali sukelti infekciją.

Skarpetos turi būti iš natūralių medžiagų – batai iš batus ar vilnos geriau siurbia drėgmę ir mažiau sukeltų trinties. Skarpetas reikia keisti kasdien, o po baseino ar pirties – iškart.

Batai turi būti atviri arba su geru vėdinimu. Uždari guminių batai, net jei jie „vandeniui nepralaidūs“, gali sukelti pernelyg drėgną aplinką pėdoms.

Ypač svarbu, kad batų viduje nebūtų mikrotraumų – net nedidelės skubos ar trinties vietos gali tapti įėjimo vartais infekcijai.

Lietuvoje daugeliu atvejų šeimos gydytojas rekomenduoja rinktis batus su medžiagomis, kurios siurbia drėgmę, pvz., odos ar natūralaus popieriaus vidinius sluoksnius.

Kaip tinkamai išdžiūvinti ir dezinfikuoti pėdas po pirties ar baseino?

Po pirties ar baseino svarbiausia – išdžiūvinti pėdas iki galo, ypač tarp pirštų. Drėgnos pėdos – idealus grybelio augimo aplinkas.

Rekomenduojama naudoti savo rankšluostį ir atsargiai ištrinti kiekvieną pėdą, ypač tarp pirštų. Net jei atrodo sausu – gali likti nematomos drėgmės vietos.

Po išdžiūvimo galima naudoti antifunginį pudrą – pavyzdžiui, kuriame yra ketoconazolas ar miconazolas. Tokios pudros prieinamos Eurovaistinėje ir kainuoja nuo 6,50 € iki 12,00 € už 30 g.

Jeigu turite diabetą ar imunosupresiją, šeimos gydytojas gali rekomenduoti papildomą apdorojimą – pavyzdžiui, pėdų vonelę su hialuronu arba antiseptiku.

Neužmirškite – pėdų higiena prasideda dar prieš įeinant į pirtį: prieš tai turėtumėte prieš tai išplauti pėdas šiltu vandeniu su muilu.

Kada reikia kreiptis į šeimos gydytoją ar dermatologą?

Dažniausiai žmonės atidėlioja lankymąsi pas gydytoją, kol infekcija pereina į nagus ar plinta į kitas pėdas. Tačiau anksčiau pradėtas gydymas reiškia greitesnį atsigavimą ir mažesnius išlaidų kiekį.

Reikia kreiptis į šeimos gydytoją, jei pastebite: odos atskyrimą, raudonumą, šilumą, šlapiumą tarp pirštų, nagų storėjimą, lūžimą ar keistą spalvą.

Šeimos gydytojas gali paskirti mikologinį tyrimą arba tiesiogiai pradėti gydymą, priklausomai nuo simptomų. Lietuvoje mikologinis tyrimas kainuoja nuo 45 € iki 70 €, priklausomai nuo klinikos.

Jeigu infekcija jau pasireiškė, gydymas gali trunkti nuo 2 iki 6 mėnesių – priklausomai nuo infekcijos tipo ir paciento būklės.

Diabetikams ir vyresniems nei 65 metų – gydymas turi prasidėti iškart po pirmų požymių, nes infekcija gali greitai pereiti į giliausias sluoksnius.

Gydymo metodai ir jų palyginimas: ką pasirinkti ir kodėl?

Grybelio infekcijos gydymas gali būti vietinis (mascės, lakierys) arba sisteminis (tabletkės). Pasirinkimas priklauso nuo infekcijos plėtros laipsnio ir paciento būklės.

Tabletkės, tokios kaip terbinafinas ar itraconazolas, yra labiau efektyvios, bet jų vartojimas reikalauja šeimos gydytojo priežiūros, nes gali turėti šalutinių poveikių virškinimo trakte ar kepenims.

2007 m. metaanalizas (Chang CH ir kt., American Journal of Medicine) parodė, kad sisteminis terbinafino gydymas yra saugus ir efektyvus daugeliui pacientų, net su diabetu.