Kodėl prostatitas ir dirgliosios žarnos sindromas dažnai painiojami?
Prostatitas ir dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) dažnai kyla vienu metu, o jų simptomai – kaip skausmas šlapinimuisi, pilvo skausmas, dažnas šlapinimasis – labai panašūs. Daugelis vyrų, ypač po 40 metų, pirmiausia manydami, kad jų problemos kyla dėl prostatos, kreipiasi į urologą, o iš tikrųjų tai gali būti DŽS. Šeimos gydytojas (PSDF) Lietuvoje dažnai pirmiausia atlieka paprastą tyrimą, bet neteisingai diagnozuojama prostatita yra viena iš dažniausių klaidų tarp vyresnių vyrų.
Abu sutrikimai gali sukelti skausmą tarp kojų, pilvo apačioje, per kiaušidžių zoną arba po šlaplės. Dažnas šlapinimasis, ypač naktį, taip pat būdingas abiem būklėms. Tai sukelia painiavą, nes pacientai neturi aiškių signalų, kuris organas iš tikrųjų kenčia.
Prostatitas yra prostatos uždegimas, dažnai susijęs su bakterijomis arba ilgalaikiu uždegimu be akivaizdžių infekcijų. DŽS – tai funkcionalinis žarnyno sutrikimas, kurio priežastis yra nervų ir raumenų nesuderinimas, o ne organinė liga. Abi būklės gali būti sukeliamos streso, bet jų gydymas skiriasi.
Kaip atskirti šlapinimosi simptomus: prostatitas ar DŽS?
Abu sutrikimai gali sukelti dažną šlapinimąsi, bet jų pobūdis skiriasi. Prostatito metu šlapinimasis dažnai būna skausmingas, gali būti jausmas, kad šlaplė nesupranta, ar šlapimas išteka visiškai, o galutinis šlapimo srautas gali būti silpnas ar net nesėkmingas. Tai yra tipiška prostatos susiaurėjimo ar uždegimo požymis.
DŽS metu šlapinimasis dažnai nesukelia skausmo, bet gali būti susijęs su viduriavimu ar kietomis išmatomis. Vyras gali jausti, kad šlapinimasis yra „nepilnas“ arba kad jis turi „papildomą spaudimą“ po šlapinimosi – tai dažnai kyla dėl žarnyno priešingos veiklos, o ne prostatos.
Prostatitas dažnai sukelia šlapimo išskyrimą tarp šlapinimų, o DŽS – dažniausiai sukelia šlapinimąsi po valgymo ar streso. Šeimos gydytojas Lietuvoje, pvz., Eurovaistinės konsultacijų metu, dažnai klausia: „Ar šlapinimasis skausmingas? Ar jis susijęs su valgymu?“ – kad atskirtų šiuos simptomus.
Kokie simptomai rodo, kad tai tikrai prostatitas?
Prostatitas dažnai pasireiškia ne tik šlapinimosi sutrikimais, bet ir kitais simptomais, kurie nėra būdingi DŽS. Tai apima: skausmą ar įtempimą per kiaušidžių, per kiaušinėlius, per perineumą (tarp kojų), skausmą po ejakuliacijos, karščiavimą arba šaltkrėtį. Šie simptomai yra uždegiminio proceso požymiai, kurie nėra susiję su žarnynu.
Prostatitas taip pat gali sukelti kraujo ar gleivių išskyrimą iš šlaplės, ypač po ejakuliacijos. Tai yra labai specifinis požymis, kurio nėra DŽS metu. Kai kurie vyrų, ypač jaunesni, gali pastebėti, kad jų kūno temperatūra kyla iki 38 °C – tai rodo akutinį bakterinį prostatitą.
Šeimos gydytojas gali atlikti dreedą (doodbytnicinį tyrimą), kuris gali atskleisti padidėjusią, skausmingą prostatą. Tai yra vienas iš pagrindinių diagnostinių žingsnių, kurio nėra galima atlikti DŽS atveju. Jei prostatos tyrimas yra skausmingas ir padidėjusi, tai labai tikėtina, kad tai prostatitas.
- Skausmas po ejakuliacijos
- Karščiavimas ar šaltkrėtis
- Kraujo išskyrimas iš šlaplės
- Skausminga prostatos palpacija
- Perineumo skausmas
Kokie simptomai rodo, kad tai tikrai dirgliosios žarnos sindromas?
DŽS pasireiškia labai skirtingai nei prostatitas. Pagrindinis požymis – tai keičiantis žarnyno veikimas: viduriavimas, kietos išmatos, arba jų kaita. Dažnai vyras jaučia pilvo pūtimą, garsus žarnyno garsus, skausmą, kuris mažėja po išmatų išskyrimo. Šie simptomai nėra susiję su šlapinimusi, bet gali būti su jais susiję dėl nervų sistemos poveikio.
DŽS metu šlapinimasis dažnai nėra skausmingas, o skausmas dažniausiai yra susijęs su pilvo apačia, o ne su perineumu ar kiaušinėliais. Vyras gali pastebėti, kad jo simptomai blogėja po valgymo, ypač po maisto, turinčio daug riebalų, kofeino ar cukraus.
Prostatitas nesukelia viduriavimo ar kietų išmatų, o DŽS nesukelia karščiavimo ar ejakuliacijos skausmo. Tai yra pagrindinis skirtumas. Kai kurie pacientai turi abu sutrikimus vienu metu – tai yra sudėtingas atvejis, kurio diagnostika reikalauja urologo ir gastroenterologo bendradarbiavimo.
| Simptomas | Prostatitas | DŽS |
|---|---|---|
| Skausmas po ejakuliacijos | Dažnas | Nėra |
| Žarnyno keitimas | Nėra | Dažnas |
| Karščiavimas | Galimas | Nėra |
| Skausmas po valgymo | Retas | Dažnas |
| Prostatos palpacija skausminga | Dažnas | Nėra |
Kaip diagnozuojama prostatitas ir DŽS Lietuvoje?
Diagnozė prasideda nuo šeimos gydytojo (PSDF) konsultacijos. Jis užduoda klausimus apie simptomų trukmę, dažnumą, ryšį su valgymu, seksu ar stresu. Tada atliekamas dreedas – prostatos tyrimas per uždutį. Jei prostatos jausmas yra skausmingas, padidėjęs ar netolygus, tai rodo prostatitą.
Jeigu simptomai yra neaiškūs, gydytojas gali užsakyti šlapimo tyrimą, PSA (prostatos specifinio antigeno) tyrimą ir ultragarsinį tyrimą (USG). PSA lygis gali būti šiek tiek padidėjęs prostatito metu, bet ne tokiose reikšmingose vertėse kaip prostatektojo metu. Jei PSA yra normalus, o dreedas neįtartinis, tai dažnai reiškia, kad tai DŽS.
Nei vienas iš šių tyrimų nėra 100% tikslus, todėl dažnai reikia stebėti simptomus per kelias savaites. Kai kurios klinikos, pvz., Vilniaus ar Kauno urologijos centrai, naudoja klausimynus, kaip „NIH-CPSI“, kurie vertina prostatito simptomų sunkumą. DŽS diagnozuojamas pagal „Rome IV“ kriterijus – tai reiškia, kad simptomai turi būti pastebimi bent 3 mėnesius.
Jeigu simptomai nesikeičia po antibakterinio gydymo, tai dažnai reiškia, kad tai DŽS. Kaina: dreedas – 15–20 EUR, PSA tyrimas – 12–18 EUR, USG – 40–60 EUR, viskas atliekama vaistinėse ar klinikose, pvz., „Eurovaistinė“.
Kaip gydomi prostatitas ir DŽS – kokie skirtumai?
Prostatito gydymas priklauso nuo jo tipo. Bakterinis prostatitas gydomas antibakteriniais vaistais – dažniausiai fluorochinoloniais ar tetraciklinais – 4–6 savaites. Nekreipiantis į gydymą, jis gali tapti chroniškas. Chroninis prostatitas gali būti gydomas alfa-blokatoriais, kurie atpalaiduoja prostatos raumenis, sumažindami šlapinimosi sunkumą.
DŽS gydymas yra visiškai kitoks. Jis nereikalauja antibakterinių vaistų. Pagrindiniai metodai – dietos keitimas (mažiau fermentuojamų angliavandenių – FODMAP), streso valdymas, kognityvinė elgesio terapija ir kai kuriais atvejais – žarnyno mikrobiomo atkūrimas probiotikais. Vaistai, tokie kaip „Loperamidas“ ar „Rifaximin“, gali būti naudojami, bet tik kaip laikinas sprendimas.
Alfa-blokatoriai, tokie kaip „Tamsulosinas“, nepadeda DŽS. Priešingai, jie gali sukelti šalutinių poveikių, pvz., galvos svaigimą ar hipotenziją, net jei jie nėra reikalingi. Tai yra svarbus skirtumas: vienas vaistas gali būti naudingas vienam sutrikimui ir kenkti kitam.
Prostatitas dažnai reikalauja urologo, o DŽS – gastroenterologo. Daugelis pacientų Lietuvoje, ypač Vilniuje ir Kaune, turi abu specialistus, nes jų simptomai persidengia. Kaina: antibakteriniai vaistai – 20–40 EUR, alfa-blokatoriai – 30–50 EUR per mėnesį, probiotikai – 15–25 EUR.
Kada reikia kreiptis į gydytoją – kokie raudonieji signalai?
Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei simptomai truksta daugiau nei 2 savaites arba jei jie blogėja. Raudonieji signalai apima: karščiavimą virš 38 °C, negalėjimą šlapintis, kraujo šlapime, stiprų skausmą per kiaušinėlius ar perineumą. Tai gali būti akutinio prostatito arba urogenitalinės infekcijos požymiai, kurie reikalauja nedelsiant gydymo.
Jeigu jau buvote diagnozuotas su DŽS, bet pradėjote jausti skausmą po ejakuliacijos arba pastebėjote šlapimo išskyrimą, tai gali reikšti, kad atsirado prostatitas. Niekada nesikreipkite į vaistinę ir nesigaukite antibakterinių vaistų be recepto – tai gali sukelti atsparumą.
Jeigu jau atlikote PSA tyrimą ir jis buvo normalus, bet simptomai tęsiasi, tai reikia konsultuotis su urologu, o ne tik su šeimos gydytoju. Daugelis pacientų Lietuvoje vėl atsiranda į kliniką po 3–6 mėnesių, kai jau yra išsivystęs chroninis prostatitas.
Neatidėliokite. Net jei simptomai atrodo „ne tokie sunkūs“, jie gali pablogėti. Prostatitas, jei ne gydomas, gali sukelti prostatos abscesą arba šlapimo takų uždegimą. DŽS, jei nevaldomas, gali sukelti ilgalaikį stresą, depresiją ir mažesnį gyvenimo lygį.