Kas yra kremzlės nusidėvėjimas ir kaip jis atsiranda?
Kremzlės nusidėvėjimas – tai lėtas procesas, kai su amžiumi ar apkrova sugenda kremzlės sluoksnis stovykloje. Šis procesas dažniausiai prasideda nuo 40 metų, bet dažniau pasitaiko po 50 metų.
Pradinis nusidėvėjimas dažniausiai būna asimptomatinis arba pasireiškia lengvu diskomfortu po ilgo stovėjimo ar vaikščiojimo. Dažniausiai jautri vieta – kelio stovykla, bet gali būti ir kitų stawų.
Žinoma, kad kremzlė neturi kraujagyslių ir nervų galūnių, todėl pažeidžiamumas atsiranda tik tada, kai procesas pasiekia gilesnius sluoksnius ar aplinkines struktūras.
Svarbiausias rizikos faktorius – amžius. Tačiau padidina pavojų ir pernelyg aktyvus gyvenimo būdas, anksčiau buvęs traumos atvejis ar paveldimumas.
Šeimos gydytojas (PSDF) dažniausiai rekomenduoja pradėti nuo paprastų priemonių: svorio kontrolės, lengvų fizinės aktyvumo formų ir, jei reikia, vaistinių preparatų, pvz., vaistinėje „Eurovaistinė“ prieinamų glukozamino ir chondroitino derinių.
Pažengusios artrozės požymiai ir kaip jie skiriasi nuo pradinio nusidėvėjimo?
Pažengusioje artrozeje kremzlės sluoksnis yra stipriai sumažėjęs arba visiškai išnykęs, o pats stawyje pasireiškia struktūriniai pokyčiai: subchondrinis kaulas tankėja, atsiranda osteofitai – kauliniai auginiai.
Simptomai tampa ryškesni: ilgalaikis skausmas, ypač judėjimo metu, ryte stovėjimo ar vaikščiojimo metu. Kartais pasireiškia ryto skausmas, kai kūnas dar nepradėjo judėti.
Stovyklos judėjimo ribojimas tampa pastebimas – žmogus pradeda vengti laiptų, vaikščioti ilgesnius atstumus ar laikyti kėdę per ilgai.
Ypač svarbus požymis – skausmas ne tik po apkrovos, bet ir poilsio metu, ypač naktį. Tai jau rodo, kad procesas pasiekė gilesnius sluoksnius ir gali įtakoti kaulinę struktūrą.
Jeigu skausmas trukdo miegui ar kasdieniam gyvenimui, reikia pasikonsultuoti su reumatologu ar ortopedu. Dažnai pacientai ilgai vengia eiti pas gydytoją, laukdami, kad skausmas „išsilygins“, tačiau tai gali pritempti lėtinį procesą.
Diagnostika: kaip nustatoma kremzlės nusidėvėjimo ir artrozės stadija?
Pradinis kremzlės nusidėvėjimas dažniausiai nėra matomas įprastiniuose rentgeno tyrimuose, nes kremzlės sluoksnis yra per plonas, kad būtų matomas X-spinduliuose.
Pažengusioje artrozeje rentgenas (RTG) rodo aiškius požymius: stovyklos tarpelio susiaurėjimą, osteofitus, kaulinį tankėjimą. Tačiau RTG nėra jautrus pradiniams pokyčiams.
Jeigu reikia tikslesnės informacijos apie kremzlės būklę, gali būti rekomenduojamas magnetinės rezonanso (MRI) tyrimas, kuris rodo kremzlės plonėjimą net prieš pakeičiant struktūrą.
Ultragarsas (USG) taip pat gali būti naudojamas vertinti stovyklos skysčius ir švelnesnius pokyčius, tačiau jis labiau priklauso nuo specialisto patirties.
Dažniausiai diagnostika prasideda nuo šeimos gydytojo, kuris, remdamasis simptomais ir fizinės apžiūros duomenimis, nukreipia į reumatologą ar ortopedą, jei reikia papildomų tyrimų.
Kuo skiriasi gydymo strategijos pradiniam nusidėvėjimui ir pažengusiai artrozei?
Pradiniam kremzlės nusidėvėjimui dažniausiai rekomenduojami neinvaziniai, nevaistiniai metodai: svorio mažinimas, fizinis aktyvumas, fizioterapija.
Pažengusioje artrozei gydymas tampa sudėtingesnis – reikia kombinuoti skausmo valdymą, funkcijos palaikymą ir, jei reikia, invazinius metodus.
Žemiau pateikti pagrindiniai gydymo principai, priklausomai nuo stadijos:
- Pradinis nusidėvėjimas: svorio kontrolė, lengvi judesiai (vaikščiojimas, plaukiojimas), fizioterapijos pratimai, galimi glukozamino ir chondroitino deriniai.
- Pažengusi artrozė: papildomi skausmo valdymo metodai (paracetamolas, NSAID), kai kuriais atvejais krioterapija ar šilumos terapija, vaistų injekcijos (pvz., kiaušinio membranų hialuronatas), ortezės.
Svarbu: daugelis pacientų tikisi, kad glukozaminas ir chondroitinas veikia kaip „kremzlės atnaujinimo“ vaistai, tačiau pagal 2010 m. „BMJ“ atliktą tyrimą, jų efektyvumas yra panašus į placebobą daugeliui pacientų.
2019 m. OARSI gairėse pabrėžiama, kad neinvaziniai metodai – pagrindinis gydymo pagrindas tiek pradiniame, tiek pažengusioje stadijoje.
Kada reikia kreiptis į gydytoją ir kuo gali padėti šeimos gydytojas ar reumatologas?
Reikia kreiptis į šeimos gydytoją, jeigu skausmas trukdo kasdieniam gyvenimui, truksta daugiau nei 2 savaičių ar pasireiškia ryto skausmas, ribojantis judesius.
Šeimos gydytojas (PSDF) gali atlikti pradinę vertinimą, nukreipti į specialistą ir rekomenduoti pradinius veiksmus – svorio kontrolę, paprastus pratimus, vaistus be recepto.
Reumatologas specializuojasi stovyklos ligose ir gali tiksliau įvertinti lėtinį procesą, nustatyti stadiją ir rekomenduoti ilgalaikį gydymo planą.
Ortopedas įtraukiamas, kai reikia vertinti operacijos galimybę arba kai yra rimtas struktūrinis pažeidimas.
Dažnai pacientai ilgai vengia eiti pas gydytoją, tikėdami, kad skausmas „išsilygins“, tačiau tai gali pritempti lėtinį procesą ir padidinti operacijos riziką ateityje.
Ką rodo tyrimai apie svorio įtaką ir kaip jis veikia kremzlę?
Svorio perteklius – vienas stipriausių pažengusios artrozės rizikos faktorių. Kiekvienas kilogramas pertekliaus kelia apie 4 kartus didesnę apkrovą kelio stovykloje.
Taigi, jeigu žmogus turi 10 kg pertekliaus, tai reiškia, kad keliaujant laiptais apkrova kiekviename žingsnyje padidėja apie 40 kg.
Be mechaninės apkrovos, riebalinės ląstelės gamina prouždeglinius medžiagas, kurios gali paskatinti kremzlės degradaciją net be didelės fizinės apkrovos.
2013 m. „Osteoarthritis and Cartilage“ paskelbtas tyrimas parodė, kad kombinuotas gydymas – rankinė terapija ir pratimai – geriau veikia nei vienas metodas.
Žemiau pateikti praktiniai patarimai svorio mažinimui, kurie padeda sumažinti apkrovą keliuose:
| Svorio mažinimo metodas | Kaip veikia keliui |
|---|---|
| Maisto portų mažinimas | Sumažina dienos kalorijų kiekį, leidžia nuolat mažinti svorį |
| Reguliari vaikščiojimo sesija | Padeda kontroliuoti svorį ir kartu stiprina kelių raumenis |
| Plaukiojimas arba vandens pratimai | Mažina stovyklos apkrovą iki 75 % palyginti su sausume |
| Glukozamino/chondroitino vartojimas | Gali padėti, bet efektas yra nedidelis ir ne visiems |
Svarbu: net 5–10 % svorio sumažinimas gali reikšmingai sumažinti skausmą ir pagerinti judesio funkciją.
Ką reiškia „neinvazinis gydymas“ ir kodėl jis svarbus tiek pradiniame, tiek pažengusioje stadijoje?
Neinvazinis gydymas – tai visi metodai, kurie nereikalauja kirpimo, injekcijų ar operacijos. Jis apima pratimus, svorio kontrolę, fizioterapiją, skausmo valdymą.
2019 m. OARSI gairės pabrėžia, kad neinvaziniai metodai turi būti pirmasis gydymo pasirinkimas visoms stadijoms.
Pratimai stiprina raumenis aplink stovyklą, todėl apkrova pasiskirsto lygiau ir sumažėja skausmas. Tai veiksmingiau nei tik laukti, kol „išsilygins“.
Šilumos ir šalčio terapija gali laikinai sumažinti skausmą ir padidinti judesio amplitudę. Šilumos terapija – prieš pratimus, šalčio – po apkrovos.
Paracetamolas yra pirmas pasirinkimas skausmui valdyti, nes turi mažiau šalutinių poveikių nei NSAID. Tačiau ilgalaikis NSAID vartojimas gali turėti šalutinių poveikių virškinimo traktui.
Reikia suprasti, kad neinvazinis gydymas nėra „laikinas sprendimas“ – tai ilgalaikis strateginis planas, kuris gali sutaupyti nuo operacijos arba atidėlioti ją kelis metus.