Kodėl sąnarių mitai tokie gyvybingi?
Daugiau nei kas antras vyresnis nei 50 metų žmogus, pajutęs sąnarių skausmą, ieško sprendimo vaistinėje ar internete, o ne gydytojo kabinete. Vieni perka gliukozamino kursą, kiti vengia laiptų, treti įtikina save, kad skausmas – įprasta amžiaus kaina. Dalį šių įsitikinimų perduoda šeima, dalį – reklama, mokanti moksliniais terminais pagražinti patogų produktą.
Klaidingos idėjos nėra nekaltos: jos atidėlioja diagnostiką, skatina mokėti už preparatus be įrodymų ir kartais įtikina žmogų visai nustoti judėti. O būtent judėjimas dažnam sąnarių skausmui yra veiksmingiausia priemonė, kurios neapsakys joks papildas. Toliau – dažniausiai girdimi sąnarių teiginiai, atskirti į tiesą ir išgalvojimą.
Mitas: pirštų traškėjimas susargdina sąnarius
Garsusis sąnarių traškesys – viena didžiausių baimių. 2011 metų tyrime su daugiau kaip 200 suaugusiųjų tyrėjai palygino įpročio traškėti pirštais ir rankų artrozės dažnį. Dviejų reiškinių ryšio nerasta – nei ligos dažnis, nei kremzlės būklė tarp traškančių ir netraškančių nesiskyrė.
Garsą sukuria dujų burbuliukų sprogimas sąnario skystyje, o ne kremzlės trintis ar jos nykimas. Todėl traškėjimas gali erzinti aplinkinius, bet pats savaime sąnario nepažeidžia. Kremzlės sveikata įvertinama apžiūra ir tyrimais, o ne pagal garsą.
Atskira tema – kelių ar pečių traškėjimas, lydimas skausmo ar tinimo. Tokiu atveju garsas gali signalizuoti apie jau esamą problemą, todėl verta ją įvertinti, bet pats garsas ligos nesukelia.
Mitas: orai nulemia sąnarių skausmą
Teiginys, kad skausmas stiprėja prieš lietų, gyvuoja dešimtmečius, tačiau dideli duomenų rinkiniai rodo kuklesnį vaizdą. 2019 metų tyrime 13 000 dalyvių per išmaniuosius telefonus kasdien registravo sąnarių skausmą, o tyrėjai šiuos įrašus lygino su palydovų fiksuojamais orais. Sąsaja tarp oro sąlygų ir skausmo buvo silpna.
Didžiausią reikšmę turėjo santykinė drėgmė ir barometrinis slėgis, tačiau poveikis per mažas, kad orais būtų galima remtis prognozuojant skausmą ar priimant gydymo sprendimus. Oras gali šiek tiek pakeisti savijautą, bet nesukelia sąnario ligos ir jos neišgydo.
Tai svarbu ir praktiškai: jei žmogus atideda vizitą pas gydytoją, nes „skausmas praeis sulaukus sausesnio oro“, jis praranda laiką, kurio dažnai reikia ankstyvai diagnostikai.
Mitas: papildai atstato kremzlę per kelias savaites
Gliukozaminas ir chondroitinas – perkamiausi sąnarių papildai Lietuvos vaistinėse, pavyzdžiui, Eurovaistinėje, o jų reklamos žada atkurti kremzlę per kelias savaites. Didžiausias kada nors atliktas jų klinikinis tyrimas – GAIT, paskelbtas 2006 metais – parodė, kad skausmo mažinimo skirtumas nuo placebo nebuvo statistiškai reikšmingas.
Tai nereiškia, kad preparatai kenksmingi ar niekam netinka: maždaug trečdalis žmonių jaučia pagerėjimą net ir vartodami medžiagą be aktyvaus poveikio. „Man padeda“ nebūtinai reiškia, kad atsikuria kremzlė – dažnai tai placebo efektas, kuris vis dėlto nėra niekas.
Svarbiausia kita: pasikliaujant papildais lengva pamiršti, kas sąnariams iš tiesų padeda – svorio kontrolę, judėjimą ir, jei skausmas stiprus, gydytojo paskirtą gydymą.
Mitas: sąnariui reikia poilsio, judesys jį „nudėvi“
Baimė, kad krūvis „sunaudos“ likusią kremzlę, laiko dalį žmonių nuo mankštos. Tiesą sakant, sąnario kremzlė neturi savo kraujagyslių – ją maitina sąnario skystis, kurio apykaita suaktyvėja būtent judant. Visiškas poilsis apykaitą lėtina, o raumenys silpsta.
Aplink sąnarį esantys raumenys veikia kaip amortizatoriai: kuo jie stipresni, tuo mažesnė apkrova tenka kremzlei. Saikingas ėjimas, plaukimas, dviračiai ar pratimai su gumine juosta stiprina šiuos raumenis ir dažnai sumažina skausmą labiau nei ramybė.
Svarbu tik dozuoti krūvį: judėti reikia taip, kad kitą dieną skausmas nepadidėtų. Jei sąnarys tinsta ar skausmas per stiprus, mankštos planą verta aptarti su kineziterapeutu.
Mitai ir faktai: greitoji lentelė
Dažniausi sąnarių įsitikinimai ir tai, ką apie juos sako publikacijos.
| Mitas | Ką rodo tyrimai |
|---|---|
| Pirštų traškėjimas sukelia artritą | Ryšio su artritu nerasta (deWeber ir kt., 2011) |
| Orai valdo sąnarių skausmą | Silpnas ryšys, prognozei netinka (Dixon ir kt., 2019) |
| Papildai per savaites atstato kremzlę | Poveikis artimas placebo efektui (Clegg ir kt., 2006) |
| Sąnariui geriausia visiškas poilsis | Judėjimas ir raumenų jėga – pagrindinė apsauga |
| Skausmas senatvėje – neišvengiama norma | Skausmą verta įvertinti, dažnai jis gydomas |
Kaip atskirti mitą nuo tiesos: 5 klausimai sau
Neturint medicininio išsilavinimo lengva pasimesti tarp pažadų, todėl prieš pirkdami „stebuklingą“ metodą užduokite sau penkis klausimus.
- Ar teiginys pagrįstas nepriklausomu tyrimu, o ne tik pardavėjo puslapyje?
- Ar metodas žada efektą „visiems“ arba „per savaitę“ – tokios formulės rinkodarai būdingos labiausiai?
- Ar minimas tyrimas buvo pakartotas ne vienoje šalyje ir ne vienos grupės tyrėjų?
- Ar kaina atitinka galimą naudą – gal už tą pačią sumą veiksmingiau investuoti į mankštą?
- Ar šeimos gydytojas pritartų šiam sprendimui po vieno pokalbio?
Net vienas „ne“ – rimtas signalas atsitraukti, o du – beveik garantija, kad prieš jus rinkodara, o ne medicina.
Kada sąnarių skausmą reikia rodyti gydytojui
Skausmas, trunkantis ilgiau nei šešias savaites, sąnario tinimas, paraudimas, rytinis sustingimas ar pabudimas naktį – priežastis kreiptis į šeimos gydytoją per PSDF. Gydytojas įvertins simptomus, paskirs reikiamus tyrimus ir, jei reikia, nukreips pas reumatologą ar ortopedą.
Prof. Irena Butrimienė, VUL Santaros klinikų Reumatologijos centro vadovė, pabrėžia, kad kuo anksčiau nustatoma skausmo priežastis, tuo mažesnis funkcinių apribojimų pavojus. Diagnostika ir gydymas Lietuvoje prieinami – skausmo nereikia nei kęsti, nei maskuoti papildais be įrodymų.
Keli savaitgalio užsiėmimai ar viena konsultacija su specialistu gali sutaupyti metus bandymų ir pinigų, išleistų neveikiantiems preparatams.