Klubo artrozė prasideda tyliai – dažnai nežinoma, kad tai ne nugaros skausmas
Klubo artrozė dažnai prasideda labai subtiliai – pirmieji požymiai, tokie kaip švelnus skausmas ar kietumas, dažnai priskiriami nugaros ar kelių problemoms. Daugelis pacientų, atvykstantys į šeimos gydytoją dėl „nugaros skausmo“, iš tikrųjų serga klubo artroze, kurios simptomai spaudžia nervus ir keliauja į šoną, blauzdos ar net pėdą.
Šis klaidingas suvokimas yra ypatingai dažnas Lietuvoje, kur daugelis žmonių laiko bet kokį apačioje jaučiamą skausmą „nugaros“ problema. Tačiau klubo artrozės skausmas dažniausiai jaučiamas ties priešpėdės, šonine kelių dalimi ar net gilumoje, o ne ties juosmens ląstelėmis.
Jeigu skausmas pasireiškia po ilgo stovėjimo, kėlimo sunkių daiktų ar nusileidžiant laiptais, o ne tiesiogiai po nusilenkimu ar kėlimu, tai gali būti klubo artrozė. Šeimos gydytojas PSDF gali atlikti pradinę vertinimą ir nukreipti į vaistinę ar kliniką, kur atliekami rentgeno tyrimai.
Ne visi skausmai, kurie jaučiami žemai, yra nugaros. Klubo artrozės pradžia dažnai prasideda nuo 50 metų, bet gali pasireikšti ir anksčiau po traumų ar per didelio svorio.
5 pagrindiniai klubo artrozės požymiai, kuriuos lengva supainioti su nugaros skausmu
- Skausmas, kuris stiprėja po ilgo stovėjimo ar nusileidžiant laiptais, o ne po nusilenkimo.
- Skundai dėl kietumo ar „sukimų“ kelių, ypač ryte ar po ilgo sėdėjimo.
- Skausmas, kuris keliauja į šoną, blauzdos ar pėdą, net jei pati kulkšnis atrodo sveika.
- Mažesnis judėjimo diapazonas – sunku ištiesti koją ar atsikelti iš kėdės.
- Neįprastas „čirpimas“ ar „krakštelėjimas“ kelių, kuris nekyla iš kelių, o iš klubo.
Šie požymiai dažnai prasideda lėtai, todėl žmonės juos atideda, manydami, kad tai „amžius“ ar „nuovargis“. Tačiau kai skausmas tampa pastovus, jau gali būti pažeista kaulo ir kremzlių struktūra.
Dažnai pacientai sako: „Mano nugaros skausmas skauda per kelią“, o iš tikrųjų tai yra klubo artrozės spaudimas į nervus. Šeimos gydytojas gali atlikti paprastą judėjimo testą, kad nustatytų, ar skausmas kyla iš klubo, ar iš stuburo.
Kaip atskirti klubo artrozę nuo nugaros skausmo – diagnostika ir tyrimai
| Požymis | Klubo artrozė | Nugaros skausmas |
|---|---|---|
| Vieta | Priešpėdė, šoninė kelių dalis, gilus skausmas | Žemutinė nugaros dalis, kyla į šoną |
| Skubus skausmas | Po stovėjimo, nusileidžiant laiptais | Po nusilenkimo, kėlimo |
| Judėjimo apribojimas | Neįmanoma ištiesti kojos | Neįmanoma nusilenkti |
| Atsakas į vaistus | Švelniai atsako į paracetamolą | Geriau atsako į NSAID |
| RTG rodymai | Stenozė, kremzlių sumažėjimas | Stuburo iškrypimas, diskų degeneracija |
RTG tyrimas yra pagrindinis būdas patvirtinti klubo artrozę. Jis yra pigus – kaina Lietuvoje svyruoja nuo 15 iki 30 EUR, priklausomai nuo vaistinės ar klinikos. Dažnai jį atlieka šeimos gydytojas PSDF arba klinikoje, kur nereikia ilgo laukimo.
Jeigu RTG nesuteikia aiškumo, gali būti rekomenduojamas MRI, tačiau jis brangesnis – nuo 80 iki 150 EUR – ir dažnai nereikalingas pradiniame etape. Daugelis pacientų net nežino, kad RTG gali parodyti klubo artrozę, o ne tik stuburo problemą.
Kaip gydyti klubo artrozę – be vaistų, be operacijos, pagal Lietuvos rekomendacijas
Klubo artrozės gydymas pagal 2019 m. OARSI gaires nereikalauja vaistų ar operacijos pradiniame etape. Pagrindinis gydymas – fizinis aktyvumas, svorio valdymas ir fizinė terapija. Daugelis Lietuvos gydytojų rekomenduoja pradėti nuo kasdienio vaikščiojimo – net 30 minučių per dieną gali sumažinti skausmą.
Mano terapija, kurią rekomenduoja šeimos gydytojas PSDF, apima judesius, kurie stiprina kelių raumenis, o ne kulkšnį. Tai gali būti paprasti pratimai: sėdėjimas ant kėdės ir ištiesiant koją, arba stovėjimas prie sienos ir lėtai linkstama koja.
Paracetamolis yra pirmasis vaistas, kurį rekomenduoja OARSI gaires. Jo kaina Eurovaistinėje – apie 2 EUR už 20 tablečių. NSAID (pvz., ibuprofenas) gali būti naudojami trumpam, bet ne ilgiau nei 14 dienų be gydytojo patvirtinimo.
Fizinė terapija yra vienas efektyviausių būdų. Studijos rodo, kad rankinė terapija ir pratimai kartu su įprastine priežiūra sumažina skausmą ir pagerina judėjimą. Daugelis klinikų Lietuvoje siūlo 6–12 vaizdo sesijų, kainuojančių 15–25 EUR už vieną.
Kokie veiksniai padidina riziką – ir kaip jų išvengti Lietuvos sąlygomis
Per didelis svoris yra vienas didžiausių klubo artrozės rizikos veiksnių. Kiekvienas kilogramas svorio, kurį nešiojate, padidina slėgį ant klubo 3–4 kartus. Tai reiškia, kad 10 kg svorio perteklius gali padidinti slėgį 30–40 kg. Daugelis Lietuvos gydytojų rekomenduoja pradėti nuo 5–7 kg svorio sumažinimo – tai gali sutaupyti daugiau nei 50% skausmo.
Kitas veiksnys – traumos. Kiekvienas kelių traumos, net jei buvo prieš 10–20 metų, gali sukelti artrozę. Tai ypač aktualu vyrams, kurie dirbo statybose ar sportavo.
Neįprastas judėjimas taip pat yra rizika. Daugelis Lietuvos gydytojų pastebi, kad žmonės, kurie ilgai sėdi prie kompiuterio, turi silpnesnius klubo raumenis, kas padidina apkrovą.
Neįmanoma išvengti amžiaus, tačiau galima sumažinti riziką: vaikščioti kasdien, valdyti svorį, vengti sunkių kėlimų ir laikytis sveikos mitybos. Daugelis vaistinių, pvz., Eurovaistinė, siūlo svorio valdymo konsultacijas su dietologu už 10–15 EUR.
5 mitai apie klubo artrozę, kurie keliauja tarp Lietuvos gyventojų
- „Klubo artrozė – tai tik senyvo amžiaus liga“ – netiesa. Ji gali prasidėti nuo 40 metų, ypač po traumų.
- „Glukozaminas ir kondroitinas visada veikia“ – tyrimai rodo, kad jų poveikis yra labai silpnas arba nulinis daugeliui pacientų.
- „Kai skausmas pradeda, reikia operacijos“ – ne. Dauguma pacientų gali valdyti simptomus be operacijos daugelį metų.
- „Kai keliauja į šoną, tai visada nugaros problema“ – klubo artrozė dažnai keliauja į blauzdos ar pėdą, o ne į nugarą.
- „Kai neskauda, tai neartrozė“ – artrozė gali būti be skausmo, bet su kremzlių pažeidimu. RTG gali parodyti pažeidimą, net jei neskauda.
Šie mitai dažnai kyla iš draugų, interneto ar net vaistinės konsultantų. Daugelis žmonių vartoja glukozaminą ir kondroitiną, nes jie yra prieinami be recepto, tačiau pagal 2010 m. BMJ tyrimą, jų poveikis yra panašus į placebo.
Ne viskas, kas yra „natūralu“, yra veiksminga. Svarbiausia – tai fizinis aktyvumas, svorio valdymas ir laiku atliktas RTG tyrimas.
Kada kreiptis į šeimos gydytoją – kokie požymiai reikalauja nedelsiant konsultacijos
Kreipkitės į šeimos gydytoją PSDF, jeigu skausmas truksta ilgiau nei 2 savaites, net jei jis yra švelnus. Daugelis žmonių atideda, kol skausmas tampa nepakeliamas, o tada jau yra pažeista kremzlių struktūra.
Ne visi skausmai, kurie kyla po vaikščiojimo, yra „nuovargis“. Jeigu jaučiate: kietumą kelių, neįmanoma ištiesti kojos, ar skausmą, kuris keliauja į pėdą – tai yra raudonas signalas.
Jeigu vaistai, pvz., paracetamolis, neveikia po 7 dienų, arba skausmas pradeda trukdyti miegui, tai reikia nedelsiant konsultuotis. Daugelis pacientų, kurie laukia per ilgai, tampa konsultacijų laukiančiais 3–6 mėnesius, o per tą laiką liga gali pablogėti.
Ne visi gydytojai gali atlikti RTG, tačiau kiekvienas PSDF gali nukreipti į kliniką, kur tyrimas atliekamas per 1–3 dienas. Kaina – nuo 15 EUR. Niekada nesitikėkite, kad skausmas „pasisės“ – klubo artrozė yra progresuojanti liga.