Kaip nikotinas kelia spaudimą: mechanizmas per kelias minutes
Nikotinas iš cigaretės dūmų į kraują patenka per kelias sekundes ir netrukus pasiekia smegenis. Jis aktyvuoja simpatinę nervų sistemą: išsiskiria adrenalinas ir noradrenalinas, širdis ima plakti dažniau, o smulkios arterijos susitraukia. Pasekmė matuojama gyvsidabrio milimetrais – kraujospūdis ir pulsas pakyla jau po pirmų įtraukų ir išlieka padidėję maždaug ketvirtį valandos.
Svarbu tai, kad šuolis laikinas tik pavieniui. Rūkalius jį kartoja kas valandą visą dieną. Tyrime, kurį publikavo Journal of Hypertension, savanoriai rūkė po cigaretę kas penkiolika minučių: pirmoji cigaretė sukėlė staigų spaudimo ir pulso pakilimą, o poveikis buvo toks ilgas, kad visą rūkymo valandą skaičiai laikėsi aukščiau nei nerūkymo valandą.
Slepiamas poveikis: kodėl kabinete skaičiai būna geresni
Tas pats tyrimas parodė, kas vyksta realiame gyvenime: savanoriai visą darbo dieną rūkė po dvi cigarettes per valandą, o kraujospūdis matuotas kas dešimt minučių. Dienos spaudimas ir pulsas rūkymo dieną buvo nuolat aukštesni nei nerūkymo dieną. Be to, paaugo kraujospūdžio kintamumas – sūpynės, kurios papildomai apkrauna kraujagyslių sieneles.
Štai kodėl pas gydytoją išmatuotas skaičius gali būti visai padorus: į polikliniką žmogus paprastai atvyksta nerūkęs bent pusvalandį, o tikrasis jo darbo dienos vidurkis – aukštesnis. Jei rūkote ir namuose gaunate ribinius skaičius, verta kelias dienas vesti matavimų žurnalą ir aptarti paros sekimą (APMP) su šeimos gydytoju.
Arterijų standumas: žala, kuri kaupiasi metų metais
Laikinas šuolis – tik pusė problemos. Ilgalaikė žala matuojama pulsinės bangos greičiu: kuo standesnės arterijos, tuo greičiau banga nulekia aorta ir tuo sunkiau širdžiai. Dubline atliktas tyrimas palygino 554 dar negydytus hipertenzija sergančius žmones: rūkančiųjų pulsinės bangos greitis siekė 10,7 m/s, buvusių rūkalių – 10,6 m/s, o niekad nerūkiusiųjų – 9,9 m/s. Bangos atspindžio rodiklis (augmentacijos indeksas) atitinkamai buvo 31, 30 ir 27 procentus.
Geroji žinia – skirtumas nėra bausmė visam gyvenimui. Ryšys tarp metimo trukmės ir standumo gerėjimo buvo tiesinis: maždaug po dešimtmečio be cigarečių arterijų rodikliai grįžo iki niekada nerūkiusiųjų lygio. Žala kaupiama ne spaudimo stulpelyje, o kraujagyslių sienelėje – ir ji grįžtama, tik lėtai.
Kiek krenta spaudimas metus rūkyti: tiksli tyrimo atsakymas
Kontroliuojamas tyrimas Japonijoje davė retą tikslumą: 39 rūkantys vyrai (vidutiniškai 32 metų) vieną savaitę rūkė kaip įprasta, kitą – visai nerūkė, o tvarka buvo atsitiktinė. Paros sekimas parodė, kad nerūkymo savaitę paros kraujospūdis buvo žemesnis vidutiniškai 3,5 mmHg sistolinis ir 1,9 mmHg diastolinis, o pulsas – 7,3 dūžio per minutę. Kartu krito adrenalino ir noradrenalino koncentracija kraujyje – mechanizmas fiksuotas tiesiogiai, o ne spėjamas.
Sąžiningai: 3,5 mmHg – ne stebuklas ir ne priežastis mesti vaistus. Nakties skaičiai tyrime reikšmingai nepakito, o didžiausią naudą metimas duoda kartu su kitomis priemonėmis – judesiu, mažiau druskos, normaliu svoriu. Bet tai viena iš nedaugelio gyvensenos permainų, kurią galima pamatuoti tonometru jau po savaitės.
Laiko juosta: kas vyksta po paskutinės cigaretės
Organizmas pradeda taisytis anksčiau, nei dauguma tikisi. Žemiau – supaprastinta juosta pagal fiziologiją ir minėtus tyrimus.
| Laikas nuo paskutinės cigaretės | Kas vyksta organizme |
|---|---|
| Apie 20 minučių | Pulsas ir kraujospūdis grįžta link įprasto lygio |
| 8–24 valandos | Kraujyje išsivalo anglies monoksidas, kraujas geriau neša deguonį |
| 1 savaitė | Paros kraujospūdis vidutiniškai žemesnis apie 3,5/1,9 mmHg |
| 2–12 savaičių | Gerėja kraujotaka, fizinis krūvis pakeliamas lengviau |
| 1 metai | Perteklinė širdies ligų rizika sumažėja maždaug perpus |
| Apie 10 metų | Arterijų standumo rodikliai grįžta prie nerūkiusiųjų lygio |
Atkreipkite dėmesį į paskutinę eilutę: kraujagyslių atstatymas trunka metų metus. Todėl naudingiausia mesti kuo anksčiau, nelaukiant, kol skaičiai taps grėsmingi.
Kaip mesti protingai: svoris, pagalba ir lietuviška sistema
Pirmasis realus barjeras – baimė priaugti svorio. Vidutiniškai per pirmus nerūkymo metus priaugama 4–5 kilogramų, bet šis antsvoris širdžiai kenkia daug mažiau, nei jai padeda rūkymo atsisakymas. Antrasis barjeras – abstinencija: pirmosiomis savaitėmis padeda nikotino pleistrai ar kramtomoji guma, o esant stipriai priklausomybei gydytojas gali skirti receptinių vaistų.
Lietuvoje pagalba artimesnė, nei atrodo: dalį konsultacijų dėl metimo rūkyti teikia šeimos gydytojai, didesniuose miestuose veikia tabako priklausomybės gydymo klinikos, o nuo 40 metų PSDF finansuojama profilaktinė patikra dėl širdies ir kraujagyslių rizikos. Praktinis žingsnis: pirmomis nerūkymo savaitėmis matuokite spaudimą ryte ir vakare – gerėjantys skaičiai motyvuoja geriau nei bet kokia brošiūra.
Ko nedaryti ir kada kreiptis į gydytoją
Ko nedaryti metant: nemeskite vaistų nuo spaudimo savavališkai, net jei skaičiai pagražėjo; nesudėkite cigaretės su didele kava ar energiniais gėrimais – kofeinas su nikotinu spaudimą kelia kartu; nesitikėkite, kad elektroninė cigaretė problemą išspręs – nikotinas joje veikia tą patį simpatinį mechanizmą.
Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei namų matavimų vidurkis siekia 135/85 mmHg ar daugiau, jei spaudimas kartojant matavimą viršija 180/110, arba jei metimas žlunga jau kelintą kartą – tai ne valios trūkumas, o priklausomybė, kuri gydoma kaip liga. Ūmus krūtinės skausmas, staigus veido ar rankos silpnumas, kalbos sutrikimas – skambinkite 112 nedelsdami.