Kas yra obstrukcinė miego apnėja ir kaip ji paveikia naktinį kraujo spaudimą
Obstrukcinė miego apnėja (OMA) – tai būklė, kai naktį kartojasi kvėpavimo sustojimai dėl viršutinių kvėpavimo takų užsikimšimo. Dažniausiai tai nutinka vyrams po 40 metų, bet vis dažniau pasitaiko ir moterims po menopauzės.
Naktinio kraujo spaudimo pokyčiai yra vienas svarbiausių OMA poveikių. Kai žmogus pradeda knarkėti ir kvėpavimas sustoja, organelės trūksta deguonies, o kūnas reaguoja stresu. Tai sukelia aštrų kraujo spaudimo šuolį.
Šis mechanizmas veikia taip: trūkstant deguonies, organizmas išskiria adrenaliną ir kitus streso hormonus. Jie sukelia kraujagyslių susitraukimą ir padidina širdies susitraukimų dažnumą. Dėl to naktinis kraujo spaudimas gali pakilti 20–40 mmHg per vieną episodą.
Be to, kartotis naktinio kvėpavimo sustojimo sukelia naktinę poliuriją – dažną naktinį norą išmesti šlapimą. Tai dar labiau trukdo giliam, atstatomajam miegui ir dar labiau sukelia spaudimo šuolius.
Kaip OMA paveikia naktinį kraujo spaudimą: mechanizmai ir pasekmės
Naktinis kraujo spaudimo pakilimas dėl OMA yra ne tik laikinas. Ilgai neaptiktas ir nevaldomas, jis sukelia nuolatinį širdies ir kraujagyslių apkrovimą.
Pirmasis mechanizmas – simpatinės nervų sistemos aktyvacija. Kai kvėpavimas sustoja, organizmas aktyviai bando atkurti orą į plaučius. Tai sukelia didelį vidinį spaudimą krūtinėje, kuris perduodamas į širdį ir didina kraujo spaudimą.
Antrasis – deguonies trūkumas (hipoksija) sukelia kraujagyslių susitraukimą, ypač smulkiuose kraujagyslių atšakose. Tai padidina periferinį pasipriešinimą ir ilgalaikį spaudimą.
Trečiasis – naktinis poliurijos ciklas. Dažnas naktinis šlapimasis trukdo giliam miegui, o tai sumažina kraujo spaudimo stabilumą per naktį. Be to, kiekvienas šlapimasis sukelia trumpą, bet stiprų spaudimo šuolį.
Pagrindiniai naktinio kraujo spaudimo pokyčių tipai OMA atveju
Naktinis kraujo spaudimas OMA pacientams turi kelis būdingus modelius. Štai keturi pagrindiniai pokyčių tipai, kuriuos galima užfiksuoti Holterio monitoravimo metu:
- aktyvus naktinis spaudimo šuolas – pakilimas per 20–40 mmHg per 10–30 sekundžių po kvėpavimo sustojimo;
- prarastas naktinis spaudimo mažėjimas – normaliai spaudimas per naktį turi mažėti 10–20 %, o OMA atveju šis mažėjimas dažnai išnyksta;
- pradinis spaudimo pakilimas prieš pradžią – spaudimas pradeda kilti dar prieš pradžią knarkėti;
- ilgalaikis spaudimo pakilimas – spaudimas lieka pakilęs net po kelių valandų nuo paskutinio kvėpavimo sustojimo.
Šie pokyčiai ypač pavojingi, nes širdis niekada nesigauna atsikratyti apkrovos. Net per miego laiką širdis dirba sunkiau, o tai lėtai sužeidžia širdies raumenį ir kraujagysles.
Kas yra rizika: kas dažniausiai serga OMA ir koks spaudimo pakilimas galimas
Didžiausią riziką turi vyrai po 50 metų, ypač su pertekliniu svoriu. Tačiau moterys po menopauzės taip pat turi didėjančią riziką. Be to, riziką padidina genetinė paslinktis, smūginis alkoholis, amžius virš 65 metų ir kiti kvėpavimo takų anatominiai ydari.
Studijos rodo, kad apie 50 % OMA pacientų turi naktinį kraujo spaudimo pakilimą. Kartais spaudimas pasiekia 180/110 mmHg ar daugiau, ypač jei jau yra nustatyta hipertenzija.
Žemiau pateikta lentelė, kurioje palyginti naktinio spaudimo pokyčiai tarp pacientų su OMA ir be jos:
| Grupė | Vidutinis naktinis spaudimas (mmHg) | Spaudimo šuolai per naktį | Naktinis mažėjimas |
|---|---|---|---|
| Be OMA | 115/70 | 0–2 | 12–18 % |
| Su OMA | 135/85 | 5–15 | 0–5 % |
Kaip diagnozuoti OMA susijusią naktinę hipertenziją
Diagnozė prasideda nuo šeimos gydytojo vizito. Jis užuominos į OMA, jei pacientas skundžiasi snoringu, naktine dusule, pernelyg dideliu naktiniu spaudimu arba naktinėmis dažnai atsibunda.
Pirmasis žingsnis – paprastas kraujo spaudimo matavimas per naktį. Tai gali būti Holterio kraujo spaudimo monitoravimas arba namų matavimai per 7 dienas. Svarbu, kad būtų užfiksuotas naktinis spaudimo modelis.
Jeigu yra įtarimas dėl OMA, pacientas nukreipiamas į sleep centerį. Ten atliekamas polisomnografijos tyrimas – naktinis stebėjimas, kuris fiksuoja kvėpavimo sustojimus, snoringą, deguonies lygį ir smegenų aktyvumą.
Be to, rekomenduojami papildomi tyrimai: EKG, širdies ultragarsas, kraujo tyrimai (kreatininą, elektrolitus), nėrų ultragarsas. Tai padeda įvertinti, ar spaudimo pakitimai jau sukelia širdies ar nėrių pažeidimus.
Kaip valdyti naktinį spaudimą, kai yra OMA: gydymo strategijos
Gydymas turi būti dviejų lygių: valdyti OMA ir kontroliuoti kraujo spaudimą. Pirmasis – tai CPAP terapija (nuolatinis teigiamas slėgis kvepimo takuose). Tai efektyviausias būdas pašalinti kvėpavimo sustojimus ir stabiliu naktiniu spaudimu.
Antras – vaistų terapija. Dažniausiai rekomenduojami ARB arba ilgaveikiantys CCB. Diuretikai gali būti naudingi, ypač jei yra perteklinis skysčių kiekis. Bet beta-blokatoriai dažnai neefektyvūs, nes jie neveikia simpatinės sistemos aktyvacijos iš OMA.
Tretias – gyvenimo būdo pakeitimai. Svorio mažinimas net 10 % gali sumažinti OMA sunkumą 30–50 %. Alkoholio vartojimas prieš miegą rekomenduojama visiškai išmesti, nes jis dar labiau atpalaiduoja gerklės raumenis.
Ketvirtas – miego higiena. Rekomenduojama miegoti šonu, ne ant nugaros, kad būtų mažiau užsikimšimo. Taip pat svarbu užtikrinti gerą oro cirkuliaciją kambario – sausas, šaltas oras padeda išvengti kvėpavimo takų atsiradimo.
Kada reikia kreiptis į gydytoją ir kaip stebėti pačiam
Reikia eiti į šeimos gydytoją, jei pastebite šiuos požymius: stiprus knarkimas su naktine dusule, naktinis kvėpavimo sustojimas (matytas kito žmogaus), dažnas naktinis atbudimas dėl dusulio ar šlapimasis, ryte sunkus galvos skausmas.
Be to, jei matote namų kraujo spaudimo monitoriuje, kad naktinis spaudimas dažnai viršija 130/80 mmHg arba visai nenusileidžia per naktį – tai rimtas signalas.
Namų stebėjimas svarbus. Rekomenduojama matuoti kraujo spaudimą ryte, prieš miegą ir, jei atsibudinate naktį, dar kartą. Rezultatus reikia rašyti į žurnalą arba naudoti vaistinėse parduodamus įrenginius su atmintimi (pvz., Eurovaistinėje prieinami Omron mityklės).
Pavyzdžiai, ką stebėti:
- rytinis spaudimas virš 135/85 mmHg;
- naktinis spaudimas virš 120/70 mmHg;
- spaudimo svyravimai per naktį didesni nei 25 mmHg;
- daugiau nei 3 naktinius atbudimus per savaitę;
- ryte stiprus galvos skausmas arba dusulys.