Kodėl sergant diabetu pėdų grybelis atsiranda dažniau
Pėdų grybelis nėra tik kosmetinė problema, o sergant cukriniu diabetu – signalas, kurio neverta nustumti į šalį. Daugiacentrė epidemiologinė apklausa (Gupta ir kt., British Journal of Dermatology, 1998) kojų nagų grybelį rado maždaug tris kartus dažniau sergantiesiems diabetu nei kontrolinėje grupėje.
Priežastys nesudėtingos: padidėjusi gliukozė pakeičia odos apsaugą, lėtina smulkių žaizdelių gijimą, o diabetinė neuropatija slopina skausmą – todėl pradinė grybelio stadija ilgai lieka nepastebėta. Prie to prisideda prastesnė periferinė kraujotaka ir sausesnė oda, kuri lengviau trūkinėja.
Kai grybelis įsitvirtina, jis nesilaiko tik odoje: per įtrūkimus į audinius patenka bakterijos, o sustorėjęs nagas rėžia gretimą pirštą. Būtent todėl diabetu sergančiam žmogui paprastas pėdų grybelis gali tapti grandinės, vedančios prie žaizdos, pradžia.
Penki požymiai, kurių negalima ignoruoti
Diabetu sergančiam žmogui grybelis retai pasirodo staiga – pakitimai kaupiasi savaitėmis. Verta kasdien, geroje šviesoje apžiūrėti pėdas, įskaitant tarpupirščius ir nagus.
- tarpupirščių baltavimas ir odos suminkimas, atrodantis kaip balta košė;
- nuolatinis niežėjimas ir lupimasis, ypač tarp ketvirto ir penkto piršto;
- nago pageltimas, sustorėjimas ar trupėjimas nuo laisvojo krašto;
- nemalonus kvapas, kuris neišnyksta po plovimo;
- įtrūkimai ant kulnų, kurie negyja savaitėmis.
Ilkit ir Durdu, apžvelgdami pėdų grybelio epidemiologiją (Critical Reviews in Microbiology, 2015), primena, kad drėgmė, šiluma ir ilgas kojų kontaktas su paviršiais yra pagrindinės perdavimo sąlygos. Diabetikui bet kuris iš šių penkių požymių – priežastis parodyti pėdas šeimos gydytojui, o ne pirkti pirmą pasitaikiusį tepalą vaistinėje.
Kada pėdų grybelis sergant diabetu tampa pavojingas
Pats grybelis yra odos ir nagų infekcija, tačiau sergant diabetu jo pasekmės skiriasi. Cathcart ir kt. (JEADV, 2009) grybelį sieja su dažnesnėmis pėdų žaizdomis ir antrinėmis bakterinėmis infekcijomis.
| Kriterijus | Sveikam žmogui | Sergant diabetu |
|---|---|---|
| gijimo greitis | normalus, žaizdelės užgyja per kelias dienas | lėtas, gliukozė stabdo audinių atsinaujinimą |
| skausmo pojūtis | jaučiamas anksti | neuropatija jį slopina, todėl vėluojama |
| infekcijos plitimas | dažniausiai lieka odoje | gali pasiekti giliuosius audinius |
| gydymo klaidos kaina | dažnai pataisoma | savavališkas tepimas praleidžia laiką |
Neuropatija pavojingiausia tuo, kad nieko neskauda: žmogus nespėja sureaguoti, o lėtesnė kraujotaka sumažina ir vietinių priemonių pasiekiamumą. Todėl bet koks įtrūkimas ar žaizdelė tarp pirštų vertinami kitaip nei sveikam žmogui.
Šešios prevencijos taisyklės, kurias verta įprasminti
Prevencija sergant diabetu yra pigesnė ir saugesnė nei gydymas. Daugumą taisyklių galima įgyvendinti už kelis eurus, o jos veikia kaip apsauginis sluoksnis.
- po kiekvieno dušo pėdas sausinti, ypač tarp pirštų – atskiru rankšluosčiu;
- avėti kvėpuojančią avalynę, o kojines rinktis iš natūralaus pluošto;
- neavėti tų pačių batų dvi dienas iš eilės, kad jie spėtų išdžiūti;
- kasdien apžiūrėti pėdas, įskaitant padus ir nagus;
- vengti basų kojų bendrose dušo patalpose ir prie baseino;
- nepjauti nagų į kampą – kirpti tiesiai ir dildyti kraštus.
Šios taisyklės ne tik mažina grybelio riziką, bet ir padeda pastebėti ankstyvus pokyčius. Verta į jas žiūrėti kaip į kasdienę rutiną, o ne kaip į priemonę, reikalingą tik pavojaus akimirką.
Kaip gydomas pėdų grybelis, kai žmogus serga diabetu
Gydymas prasideda ne nuo vaistinės, o nuo tikslios diagnozės. Šeimos gydytojas pagal PSDF gali nukreipti pas dermatologą, kuris paima medžiagos mėginį ir patvirtina, ar pakitimus sukelia būtent grybelis.
Odoje gydymą dažnai pakanka tepti lokaliai: terbinafinu ar klotrimazolu, laikantis nurodytos trukmės – dažnai ne trumpiau kaip 2–4 savaičių. Jei pažeistas nagas, gali prireikti lakų su amorolfinu arba sisteminių tablečių; pastarųjų negalima vartoti savavališkai, nes jos veikia kepenis ir sąveikauja su kitais vaistais.
Lietuvos vaistinėse, pavyzdžiui Eurovaistinėje, konsultantas gali padėti išsirinkti tepalą, tačiau diabetu sergančiam žmogui sprendimas turėtų likti gydytojo rankose – ypač jei liga ilgai nedekompesuota.
Kada kreiptis į gydytoją ne atidėliojant
Kai kurie požymiai netoleruoja laukimo. Sergant diabetu bet koks uždegimas ar žaizda gali progresuoti greičiau, nei atrodo.
- aplink grybelinį židinį paraudo oda arba jaučiamas karščio pojūtis;
- tarp pirštų ar ant pado atsivėrė įtrūkimas ar žaizdelė;
- pėda tinsta, keičiasi odos spalva arba jaučiamas nuolatinis skausmas;
- vienas nagas smarkiai pajuodo arba atsisluoksniavo;
- glikemijos rodikliai suprastėja be aiškios priežasties.
Kelias prasideda nuo šeimos gydytojo vizito: jis įvertins pėdas, o prireikus išrašys siuntimą pas dermatologą ar podologą. Neatidėliokite, jei diabetu sergama ilgiau nei 10 metų arba jau yra buvę pėdos žaizdų – tokiu atveju pėdas turi tikrinti gydytojas.
Trys dažniausios klaidos, dėl kurių grybelis grįžta
Net teisingai parinktas gydymas žlunga, kai nepakeičiama aplinka, kurioje grybelis įsitvirtino. Ilkit ir Durdu (2015) pabrėžia, kad drėgmė ir šiluma yra pagrindinės palankios sąlygos, todėl jas reikia pašalinti.
- gydymas nutraukiamas, kai dingsta simptomai, nors grybelis dar gyvas;
- batai ir kojinės lieka tie patys, o grybelio sporos juose išlieka;
- diabetikas bando gydytis kuo greičiau, pamiršęs reguliarią gliukozės kontrolę.
Daugeliui žmonių pavyksta: ilgas, nuoseklus gydymas ir sausos pėdos duoda rezultatą. Svarbiausia – nepasiduoti pagundai ieškoti greito sprendimo ir pėdų priežiūrą traktuoti kaip kasdienę atsakomybę.