Kodėl infekcijos sergant diabetu grįžta vėl ir vėl
Trečias šlapimo takų uždegimas per metus, nuolat atsirandanti pienligė burnoje ar niežtintis tarpupirščių grybelis – toks pasikartojimų ritmas sergant cukriniu diabetu nėra atsitiktinumas. Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje keičia organizmo apsaugą keliais lygmenimis vienu metu.
Pirma, cukrus yra maistinė terpė bakterijoms ir grybeliams: kuo daugiau gliukozės audiniuose ir sekretuose, tuo lengviau mikroorganizmams daugintis. Antra, lėtinė hiperglikemija silpnina leukocitų fagocitozę – baltųjų kraujo kūnelių gebėjimą „suėsti“ patogenus – ir lėtina žaizdų gijimą. Trečia, pažeisti nervai ir pablogėjusi kraujotaka mažina odos ir gleivinių jautrumą, todėl pradinius infekcijos požymius žmogus tiesiog nepastebi.
Infekcijų patogenezės apžvalga, publikuota Indian Journal of Endocrinology and Metabolism, pabrėžia, kad rizika koreliuoja su glikemijos kontrole: kuo aukštesnis HbA1c, tuo didesnė infekcijų tikimybė ir sunkesnė jų eiga.
Šlapimo takų infekcijos: dažniausias pasikartojantis uždegimas
Šlapimo takų infekcijos (ŠTI) yra viena dažniausių bakterinių infekcijų rūšių sergant diabetu, ypač moterims. Gliukozė, išsiskirianti su šlapimu, sudaro palankią terpę bakterijoms – dažniausiai Escherichia coli – daugintis šlapimo pūslėje. Pridėjus sutrikusį šlapimo pūslės išsituštinimą dėl neuropatijos, bakterijos lengvai lieka ir kolonizuoja.
Tipiški požymiai: dažnas ir skausmingas šlapinimasis, deginimas, tamsus ar aitroko kvapo šlapimas, kartais skausmas juosmens srityje. Sunkumas tas, kad sergant diabetu ŠTI gali būti beveik be simptomų, o besimptomė bakteriurija dažnai aptinkama tik atsitiktinai atlikus šlapimo tyrimą.
Kiekvienas pasikartojantis epizodas didina riziką, kad infekcija pakils į inkstus – tada gali prireikti stacionarinio gydymo. Didelė kohortinė studija, publikuota Diabetes Care, parodė, kad žmonės, sergantys 2 tipo cukriniu diabetu, infekcijų riziką turi reikšmingai didesnę nei bendroji populiacija.
Oda: grybelinės ir bakterinės infekcijos
Oda sergant diabetu praranda natūralų drėgmės balansą: ji tampa sausesnė, labiau įtrūkusi, o mikroįtrūkimai tampa vartais infekcijoms. Dažniausiai pasitaiko grybelinės infekcijos – tarpupirščių grybelis (tinea pedis), pienligė odos raukšlėse ir nagų pažeidimai, bei bakterinės – furunkulai, folikulitas, erysipelas.
Pėdos yra ypatingai pažeidžiama vieta: dėl neuropatijos sumažėjęs jautrumas reiškia, kad žmogus nejaučia įtrūkimų ar žaizdelių, o sutrikusi kraujotaka lėtina gijimą. Kasdienis pėdų apžiūrėjimas, sausumas tarpupirščių ir tinkama avalynė – ne kosmetinė, o medicininė priemonė.
Grybelinės odos ir nagų infekcijos sergant diabetu yra dažnesnės ir sunkiau gydomos, todėl nereikėtų jų palikti savieigai – net paprastas tarpupirščių grybelis gali tapti vartais sunkesnėms komplikacijoms.
Burnos gleivinė: pienligė ir dantenų uždegimas
Burnos ertmėje diabetas palieka dvigubą pėdsaką. Padidėjęs cukraus kiekis seilėse skatina grybelio Candida albicans dauginimąsi – atsiranda pienligė: balkšvos apnašos ant liežuvio ir vidinių skruostų paviršių, paraudimas, deginimas, kartais skamonio pokyčiai. Antra, diabetas glaudžiai susijęs su dantenų uždegimu – periodontitu.
Ryšys tarp diabeto ir periodontito yra abipusis: uždegimas dantenose didina atsparumą insulinui ir blogina glikemijos kontrolę, o prasta glikemijos kontrolė savo ruožtu sunkina periodontito eigą. Sisteminė apžvalga, publikuota Diabetologia, šį dvipusį ryšį įvardija kaip vieną iš labiausiai įrodytų diabeto ir burnos ligų sąsajų.
Dantenų kraujavimas valant dantis, paraudusios dantenos, nemalonus kvapas iš burnos ar atsitraukusios dantenos – požymiai, dėl kurių verta apsilankyti pas odontologą, o ne laukti, kol praeis savaime.
Lentelė: požymiai, kurių negalima ignoruoti
Ne visi infekcijos požymiai sergant diabetu atrodo taip pat. Žemiau pateikta lentelė padeda greitai įvertinti, kada užtenka namų priežiūros, o kada reikia gydytojo.
| Vieta | Dažni požymiai | Kada kreiptis į gydytoją |
|---|---|---|
| Šlapimo takai | Dažnas šlapinimasis, deginimas, aitroko kvapo šlapimas | Simptomai trunka ilgiau nei 2 dienas arba karščiuojama |
| Oda ir pėdos | Niežulys tarpupirščiuose, paraudimas, įtrūkimai, pūliavimas | Bet kokia atvira žaizda ar paraudimas, kuris nedidėja |
| Burnos gleivinė | Balkšvos apnašos, deginimas, kraujuojančios dantenos | Apnašos nepranyksta per savaitę arba skauda kramtant |
Svarbu: jei prie infekcijos požymių prisijungia karščiavimas, šaltkrėtis ar staigus gliukozės šuolis, gydymo atidėti negalima – tai gali reikšti sisteminę infekciją.
7 patarimai, kaip sumažinti pasikartojimų dažnį
Pasikartojančių infekcijų prevencija prasideda ne nuo antibiotikų, o nuo kasdienių įpročių. Šie septyni žingsniai padeda sumažinti riziką:
- Laikytis glikemijos tikslo – stabilus cukrus yra pagrindinė apsauga nuo infekcijų.
- Kasdien apžiūrėti pėdas, ypač tarpupirščius, ir po prausimosi gerai juos nusausinti.
- Naudoti drėkinamąjį kremą, bet netepti jo tarpupirščių – drėgmė ten skatina grybelį.
- Gerti pakankamai vandens, kad šlapimo takai būtų reguliariai „išplaunami“.
- Valytis dantis du kartus per dieną ir reguliariai lankytis pas odontologą.
- Dėvėti natūralaus audinio, kvėpuojančią avalynę ir kojines, keisti jas kasdien.
- Vakcinuotis pagal rekomendacijas – gripas ir pneumokokinė infekcija diabetikams yra pavojingesnės.
Šie įpročiai nepašalina rizikos visiškai, bet ženkliai sumažina pasikartojimų dažnį – tai patvirtina klinikinė praktika.
Kada kreiptis į šeimos gydytoją ir kaip vyksta gydymas
Lietuvoje pirmasis žingsnis – šeimos gydytojas, prie kurio prisirašoma per PSDF. Jis gali paskirti šlapimo tyrimą, kraujo tyrimus ir, esant reikalui, išrašyti siuntimą pas gydytoją urologą, dermatologą ar odontologą. Svarbu žinoti, kad antibiotikų be recepto vaistinėje negausite – ir tai teisinga.
Gydymo kaina priklauso nuo vaisto: receptiniai antibiotikai kompensuojami iš dalies, o nereceptiniai priešgrybeliniai kremai vaistinėse, pavyzdžiui, „Eurovaistinėje“, kainuoja nuo kelių iki dešimties eurų. Brangesnis sprendimas – ignoruoti simptomus ir laukti, kol infekcija taps lėtine.
Jei infekcijos kartojasi dažniau nei 3–4 kartus per metus, šeimos gydytojas turėtų įvertinti ne tik gydymą, bet ir pačios diabeto kontrolės kokybę – dažnai problema yra ne atsparumas antibiotikams, o nepasiekta glikemijos kontrolė.
Ko nedaryti, kai infekcija jau prasidėjo
Kai infekcija pasikartoja, kyla pagunda elgtis pagal ankstesnę patirtį. Kai kurie sprendimai gali pakenkti labiau nei pati infekcija:
- Negerti „likusių“ antibiotikų iš ankstesnio gydymo – bakterijos gali būti atsparios, o dozė – netinkama.
- Nekarpyti ir nešalinti nagų, kai yra grybelinė infekcija, be gydytojo patarimo – rizikuojate pažeisti odą.
- Nenaudoti kortizono turinčių kremų grybelinėms infekcijoms – jie gali paslėpti simptomus ir paskatinti plitimą.
- Neignoruoti karščiavimo, tikintis, kad „praeis“ – diabetikams infekcija gali sparčiai tapti sistemine.
Jei abejojate, ar simptomas yra infekcija, geriau pasikonsultuoti su šeimos gydytoju – vienas vizitas kainuoja mažiau nei savaitės ligos.